Priminė paklodės tampymą
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fonde (KKSRF) klestinčius džiunglių įstatymus, pagal kuriuos kasmet padalinama apie 6 mln. eurų, būtina kuo greičiau keisti.
Tokią išvadą padarė Seimo antikorupcijos komisija, kurios nariai trečiadienį užvertė nemaloniais klausimais KKSRF tarybos pirmininką Rimantą Kveselaitį.
DELFI dar prieš du mėnesius išsamiai aprašė sunkiai suvokiamus „stebuklus“ šiame fonde, kurie privertė iš nuostabos kilstelėti antakius ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus.
Sporto finansavimo korupcijos rizikos analizės rezultatai vos sutilpo į 36 puslapius – tiek pastabų turėjo STT specialistai, konstatavę, kad šalies sporto sistemoje sudarytos visos sąlygos vešėti korupcijai.
Anot jų, teisinis KKSRF veiklos reguliavimas yra itin skylėtas ir neskaidrus. Fondo tarybos nariams nenumatoma atsakomybė už priimamus sprendimus, pastarųjų nebūtina pagrįsti, tarybos posėdžiai tėra formalumas, o lėšų panaudojimo kontrolė – kiaura it rėtis.
„Pagal šitą ataskaitą atrodo, kad čia viskas yra blogai: nėra nė vienos srities, kurioje kas nors būtų gerai“, – vartydamas STT išvadas, galvą kraipė Antikorupcijos komisijos narys Rimantas Jonas Dagys.
„Sporto organizacijų atstovai vadovauja struktūrai, per kurią patys sau prasimuša pinigus. Kiekvienas tempia paklodę į savo pusę“, – įspūdžiais dalinosi kitas parlamentaras E. Šablinskas, praėjusią žiemą pats dalyvavęs KKSRF tarybos posėdžiuose ir stebėjęs, kaip skirstomi biudžeto pinigai.
Komisijos narių prie sienos remiamas R. Kveselaitis, kuris yra ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas, teisinosi, jog fondo tarybai pirmininkauja tik pirmus metus.
„Fondas veikia daugiau nei 15 metų. Aš šiemet pirmą kartą vadovavau (tarybai – DELFI), rėmiausi mūsų veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Kokie jie buvo, taip ir organizavome darbą. Deja, proceso metu atsirado STT išvados, kurios nurodė, kad kai kurios nuostatos yra pasenusios“, – gynėsi R. Kveselaitis.
Tačiau „pasenusios“ taisyklės dar ir dabar daug kam atrodo patogios – į raginimus jas kuo skubiai keisti iki šiol buvo reaguojama sraigės žingsniu.
Permainos vilkinamos valdininkų kabinetuose
STT dar praėjusį spalį atliko su KKSRF susijusių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, kurio išvadose trimitavo apie korupcijos pavojų.
Tuometis KKSRF tarybos pirmininkas, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius pagal STT rekomendacijas parengė pasiūlymus, kaip skaidrinti fondo veiklą.
Tačiau likę tarybos nariai, atstovaujantys visuomeninėms organizacijoms, ne tik nepanoro viešinti fondo finansuojamų projektų turinio, bet lapkritį dar ir nušalino pirmininką nuo pareigų, į jo vietą išrinkdami R. Kveselaitį.
Pastarasis prisipažino tik Antikorupcijos komisijos posėdžio išvakarėse pradėjęs konsultuotis su STT specialistais dėl naujų KKSRF administravimo taisyklių, kurių buvo laukiama dar praėjusį rudenį.
Radikaliems pokyčiams neatrodo nusiteikusi ir sporto sritį Vyriausybėje kuruojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pastaroji pernai sudarė darbo grupę naujai KKSRF įstatymo redakcijai ruošti, bet per prabėgusį pusmetį nesugebėjo suderinti projekto teksto.
Tai – nebe pirmas atnaujinto KKSRF įstatymo projektas, įstrigęs VRM kabinetuose. Be to, dienos šviesos niekaip neišvysta nauji KKSRF nuostatai, ekspertų skyrimo taisyklės, galiausiai – nauja Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija.
„15 metų niekam nerūpėjo, kad biudžeto pinigus skirstančioje fondo taryboje yra vienintelis valstybės pareigūnas, o visi kiti – už nieką neatsakingi. Bet jie turi užnugarį įvairiose institucijose ir kiekvieną kartą išlenda pro adatos skylutę. Kai tik pirmininkas pabandė kažką pakeisti, iškart buvo pastumtas į šoną. O VRM visiškai niekas nerūpi, viskas paskandinama darbo grupėse, kur galima tempti gumą, kiek tik nori. Švogerizmas Lietuvoje dar labai didelis“, – piktinosi E. Šablinskas.
Jo kolega Jurgis Razma garsiai svarstė, kad VRM vadovybė pati nėra suinteresuota skaidresniu lėšų paskirstymu, o Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius bandė išgauti iš į posėdį pakviestų ministerijos tarnautojų, kada įstatymo pataisos pasieks bent jau Vyriausybę.
Taip ir nesulaukusi konkretaus atsakymo, komisija nusprendė pati užbaigti rengti naują KKSRF įstatymo redakciją ir registruoti ją Seime.
Primename, kad KKSRF tarybą sudaro jos pirmininkas, LSFS prezidentas R. Kveselaitis, KKSD generalinis direktorius E. Urbanavičius, LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas ir asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.
Įtaria vaiduoklį
Kokios landos gali būti rausiamos po fondo kasa, Antikorupcijos komisijos nariai įsitikino ir patys.
Praėjusių metų pabaigoje komisija kreipėsi į teisėsaugą, prašydama ištirti, kaip buvo skirta ir panaudota KKSRF bei sostinės savivaldybės parama Vilniaus stalo teniso federacijai.
2011-2014 metais iš KKSRF pastarajai buvo atseikėta iš viso 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų).
Vilniaus apygardos prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumentų klastojimo.
Pareigūnų paprašyta išsiaiškinti, kaip naudojamas už paramos lėšas įsigytas inventorius, kas dėjo parašus ant federacijos, kuri tuo metu nebuvo užregistravusi savo vadovo, dokumentų, ar pastaroji apskritai vykdo realią veiklą.
Nerūpi ar nenori rūpintis?
E. Šablinskas šį atvejį vadina aiškiu korupcijos pavyzdžiu, bet tvirtinti, kad korumpuota visa sporto sistema, nesiryžta.
„Negaliu sakyti, kad fonde veši korupcija: nepagautas – ne vagis. Vis dėlto vieną faktą esame pateikę teisėsaugai, kuomet akivaizdžiai buvo klastojami dokumentai. Tai – aiškus pasityčiojimas. Neegzistuojanti organizacija dėdavo parašus, net antspaudus, filtruodavo pinigus. Apskritai atsiskaitant už fondo finansuotų projektų įgyvendinimą teikiamos ne ataskaitos, o špargalkos“, – DELFI teigė socialdemokratas.
Paklaustas, kodėl vengiama keisti KKSRF veiklą reglamentuojančius teisės aktus, parlamentaras sakė turintis įvairių minčių.
„Galėčiau įtarti, kad ministerijos vadovams visiškai nerūpi šitie klausimai. Antras variantas – jų prašoma nesirūpinti. Fondo taryboje dabar – vienintelis valstybinis subjektas, o kiti keturi savo liežuviais, pažintimis ir straipsnių rašymu spaudžia jį į kampą. Tai taip akivaizdu. Nesvarbu, ką nusprendžia taryba, atsiskaityti už viską tenka būtent KKSD vadovui. Kai pastarasis pradėjo kelti problemą, iššaukė į save visą ugnį, ant kurios dabar gali sudegti“, – dėstė E. Šablinskas.
Tuo metu už sporto sritį atsakingas vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, kalbėdamas su DELFI, teigė jokių prašymų pristabdyti KKSRF įstatymo pataisas nesulaukęs ir jų ruošimą vadino „rekordiškai greitu“.
„Įstatymą parengėme per nustatytus terminus, suderinome su visomis institucijomis ir artimiausiu metu pateiksime Vyriausybei. Kada tai nutiks? Manau, savaičių klausimas“, – prognozavo viceministras.
Beje, Vyriausybei turėtų būti pateikti du alternatyvūs projektai. Vienas – paruoštas VRM darbo grupės – yra nuosaikesnis ir numato, kad lemiamą žodį skirstant paramos lėšas išlaikys visuomeninės organizacijos. Kitas, parengtas KKSD, sprendimo teisę patikėtų departamento vadovui.
„Rengti įstatymą turi KKSD, bet eilinį kartą nesugeba susitarti su visomis šalimis, pasiekti komprosimo. Jie teikia pasiūlymus, kurie nėra suderinti. Variantas, kad viską spręstų vienas žmogus, nėra priimtinas nei mums, nei visuomenininkams, nes kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo procesas skaidresnis“, – komentavo E. Jankevičius.
Nevyriausybininkai parengė atsaką
Tuo metu pagrindinės šalies nevyriausybinės sporto organizacijos pastarosiomis dienomis taip pat sukruto bandydamos išlaikyti įtaką sporto finansavimo sistemoje.
Lietuvos sporto prezidentų taryba parengė dokumentą, kurį siūlys pasirašyti didžiausioms šalies politinėms partijoms.
Susitarimu siekiama, kad po artėjančių Seimo rinkimų būtų „įgyvendinta nevyriausybinių sporto organizacijų lyderystė Lietuvos sporto sistemoje, garantuojamas dabartinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo principas, o KKSRF pajamos didinamos nuo 2 iki 3 proc. akcizo pajamų už alkoholio ir tabako gaminius“.
Tik pernai įsteigtą Lietuvos sporto prezidentų tarybą sudaro LTOK, Lietuvos studentų sporto asociacijos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos, Lietuvos parolimpinio komiteto, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos aeroklubo ir Sporto veteranų sporto asociacijos „Penki žiedai“ vadovai.