Vadovas – nepamainomas ir sovietinėje, ir nepriklausomoje Lietuvoje
Pagraudenti dėl amžino finansų stygiaus dažnai šalies sporto organizacijai patinka kur kas labiau nei pagrįsti, kaip išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.
Bent jau LSIC vadovas Zigmantas Motiekaitis į klausimus apie savo ir pavaldinių veiklą reaguoja aštriai.
„Juokas ima. Ne tokių kontrolių sovietmečiu esu atlaikęs. Aš jums iš karto pasakau: skandalo nerasite. Aš nei žurnalistų, nei jokių tikrintojų seniai nebijau“, – DELFI atšovė Z. Motiekaitis.
22-ejus metus LSIC vadovaujantis direktorius savaip teisus: per tą laiką lentelė su nauja pavarde ant KKSD vadovo kabineto durų perkabinta jau šešis kartus, o Z. Motiekaitis išliko nepajudinamas it uola.
Iki nepriklausomybės atgavimo buvęs Lietuvos komunistų partijos veikėjas pats 14 metų valdė šalies sportą, eidamas LSSR Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas.
Bet pernai KKSD generaliniu direktoriumi tapus Edžiui Urbanavičiui, virš 78-erių sporto funkcionieriaus ir jo vadovaujamo centro ėmė kauptis tamsūs debesys.
Praėjusį rudenį KKSD pavaldžių įstaigų reikalingumą vertinusiai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sudarytai komisijai kilo klausimų, ar iš valstybės biudžeto gausiai dotuojamas LSIC naudingas visuomenei.
„Ar pinigai buvo paleisti vėjais? Galima ir taip pasakyti – kaip norite. Taip, lėšos nebuvo panaudotos racionaliai“, – kalbėdamas su DELFI, pripažino Edis Urbanavičius.
Paramą „suvalgo“ atlyginimai
Jei LSIC būtų sporto federacija, ji patektų į dosniausiai finansuojamų sporto šakų dešimtuką. Vien per paskutinius penkerius metus centrui iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) skirta 1,878 mln. litų – vidutiniškai 376 tūkst. Lt kasmet.
Taip nelepinamas nei medalius aukščiausio rango varžybose nešantis irklavimas, nei imtynės, tenisas, boksas ar buriavimas. Kai kurios olimpinės sporto šakos – fechtavimas, triatlonas ar žirginis sportas – iš KKSRF negauna nė dešimtkart kuklesnio finansavimo.
Liūto dalį paramos LSIC išleidžia darbo užmokesčiui: centre pluša devyni darbuotojai, kurių išlaikymas pernai atsiėjo kone ketvirtį milijono litų (73,5 tūkst. eurų).
Remiantis įstatais, LSIC atlieka keturias funkcijas: parengia sporto statistikos metraščius, prižiūri Lietuvos sporto enciklopedijos elektroninę duomenų bazę, leidžia įvairius kūno kultūros ir sporto leidinius ir organizuoja specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursus.
Bet E. Urbanavičiui neatrodo, kad dar 1992 metais įkurta įstaiga skęstų šalies sportui reikšminguose darbuose.
Prabangi knyga – tik iš leidėjų
Didžiausio atgarsio sulaukęs LSIC projektas – Lietuvos sporto enciklopedija, kurios rengėjai ne kartą buvo kritikuojami tiek dėl lėto darbo, tiek dėl didžiulių išlaidų.
Dviejų tomų leidinys, kurio vyriausiasis redaktorius buvo pats Z. Motiekaitis, užbaigtas 2013-ais, nors duomenys enciklopedijai buvo pradėti rinkti dar 1993 metais.
Vien 2008-2012 metais žinynui apie šalies sportą ir jo atstovus išleista 0,5 mln. litų. Kiek iš viso kainavo enciklopedijos rengimas, Z. Motiekaitis teigė negalintis pasakyti, nes LSIC į šį darbą įsitraukė 2006-ais.
Enciklopedijoje sugulė apie 3 tūkst. biografijų ir daugiau nei 700 bendrųjų straipsnių. Anot Z. Motiekaičio, apie 90 procentų enciklopedijos rengimo kaštų sudarė darbo užmokestis autoriams, redaguotojams, ekspertams. Nors daugumai biografinių įrašų duomenis pateikė patys jų herojai, užpildę specialias anketas.
Pagal rengimo išlaidas sporto enciklopediją galima lyginti net su Visuotine lietuvių enciklopedija. Pastarąją leidžiančio Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus pavaduotoja Ona Pečiulienė skaičiuoja, kad vienas tomas vidutiniškai atsieina ne daugiau 500 tūkst. litų.
„Daug kas neįsivaizduoja, kodėl tiek pinigų kainuoja knyga. Bet jos autorių yra daug: rengiant kiekvieną tomą dalyvavo apie 200 žmonių – ir apmokamų, ir neapmokamų. Viskas, kas ten parašyta, turi būti paremta dokumentais arba patikimu liudijimu. Be anketų surinkti informaciją būtų buvęs didžiulis vargas, bet visus enciklopedijos straipsnius reikia vadinti autoriniais“, – aiškino Z. Motiekaitis.
Nepaisant į sporto enciklopediją sudėtų apvalių sumų, leidinys po šalies knygynus taip ir nepasklido. Abu tomus, kurių pirmas išleistas 2 tūkst. egzempliorių, o antras – jau dvigubai mažesniu tiražu, galima įsigyti tik nuvykus į LSIC būstinę Vilniuje.
Kiek enciklopedijos egzempliorių rado savo pirkėją, Z. Motiekaitis nepasakė, tik patikino, kad jų dar likę.
Tiesa, sporto enciklopedija turi ir savo elektroninį variantą, publikuojamą internete. Z. Motiekaičio teigimu, jis populiaresnis nei spausdintinis.
„Per dieną enciklopedija sulaukia apie 100 apsilankymų. O kuomet buvo teikiami Lietuvos sporto apdovanojimai, apsilankė daugiau nei 400 žmonių. Tokio pobūdžio enciklopedijai tai yra daug“, – tikino LSIC direktorius.
Beje, dėmesio sporto enciklopedija buvo sulaukusi ir iš teisėsaugos: 2009 metais auditą atlikusi Valstybės kontrolė medžiagą apie LSIC veiklą perdavė prokuratūrai, bet pažeidimų tuomet nenustatyta.
Apsirūpino rezervu
Z. Motiekaitis prisipažįsta negalintis nė suskaičiuoti, kiek kartų buvo klausiamas dėl LSIC išlaidų enciklopedijai. Viešosios įstaigos vadovas lieka įsitikinęs, kad lėšos buvo panaudotos racionaliai.
„Yra grupė bukokų žmonių, kurie žino tik tiek, kad reikia jiems duoti pinigų varžyboms. O nuvažiavę ten užima 80 vietą. Deja, mūsų sporto visuomenėje tokių nemažai“, – į priekaištus atsikirto Z. Motiekaitis.
Bet šią žiemą LSIC jau nuskambėjo pirmas perspėjimo skambutis: parama iš KKSRF centrui buvo sumažinta iki 250 tūkst. Lt (107 tūkst. eurų).
E. Urbanavičius, kuris yra ir fondo lėšas skirstančios KKSRF tarybos pirmininkas, neslepia manantis, kad ir tiek yra per daug.
„Į enciklopediją buvo investuota krūva pinigų, negali paimti ir visko nugriauti. Bet viskas jau iš principo padaryta, elektroninės duomenų bazės palaikymui ir atnaujinimui užtektų gal pusės etato. Realiai ta įstaiga turėtų sutilpti į dar mažesnį finansavimą nei dabar“, – svarstė KKSD direktorius.
Tiesa, veržiamo diržo LSIC kol kas nepajuto: prarastą paramos dalį centras kompensavo banko sąskaitoje „juodai dienai“ laikytomis pajamomis iš ūkinės-komercinės veiklos, todėl galėjo nė nemažinti darbuotojų skaičiaus.
Vis dėlto KKSD vadovybė ruošia departamento valdomų viešųjų įstaigų pertvarką, po kurios LSIC gali nebelikti.
Abejoja kompetencija
KKSD parengė naujų LSIC įstatų projektą, pagal kurį įstaiga ateityje užsiimtų vienintele veikla.
Centrui iškelta užduotis sukurti elektroninę duomenų bazę ekonominės sporto statistikos rinkimui ir apdorojimui. Bet E. Urbanavičius abejoja, ar LSIC susidoros.
„Iki šiol nebuvo net sistemos duomenų rinkimui – tik anketos, kurias pildydavo pačios sporto organizacijos ir kurių niekas netikrindavo. LSIC darbuotojai – ne valstybės tarnautojai, todėl net teoriškai negali reikalauti atsakomybės už melagingos informacijos pateikimą. Didelis klausimas, kiek ji būdavo tiksli.
Dabar norime sukurti elektroninę duomenų bazę. LSIC vadovai sako, kad padarys tai savo jėgomis. Švelniai abejoju, ar užteks kompetencijos, nes jie ketina pasinaudoti enciklopedijos sistemos pagrindu. Tai – pasenę dalykai, dabar visai kitaip kuriamos duomenų bazės. Bet man svarbiausia, kad tai būtų padaryta kaip įmanoma operatyviau. Aš pats asmeniškai seksiu šitą procesą ir reikalausiu rezultatų. Jeigu nesugebės esami darbuotojai, tai padarys nauji“, – kalbėjo E. Urbanavičius.
Jis neslėpė svarstęs galimybę iš karto likviduoti LSIC ir už sutaupytas lėšas priimti papildomų tarnautojų į KKSD, atsakingų už elektroninės duomenų bazės sukūrimą. Bet tokiems planams nepritarė premjeras Algirdas Butkevičius.
„Mes suskaičiavome, kiek kainuotų trys nauji etatai KKSD, ir pateikėme siūlymus Vyriausybei – išeitų pigiau nei viso centro išlaikymas. Bet Vyriausybės politika – viešojo sektoriaus siaurinimas, o ne plėtimas, todėl niekas nenori priimti nepopuliaraus sprendimo. Neprieštarauju tam – kai jau bus sukurta veikianti sistema, KKSD galės ir be papildomų etatų rinkti statistiką, o LSIC nebebus reikalingas, ir galėsime jį uždaryti“, – ateities planus dėliojo E. Urbanavičius.
Mažins palydovų skaičių
LSIC – ne vienintelė KKSD valdoma viešoji įstaiga, kuriai gresia likvidavimas.
Dar šiais metais ketinama uždaryti Kaune įsikūrusį Respublikinį buriavimo centrą.
„Centras nevykdė jokios kitos veiklos, tik valdė turtą – jachtas, katerius. Realiai jis tik valgė lėšas, bet nenešė pridėtinės vertės“, – aiškino E. Urbanavičius.
Anot jo, likvidavus įstaigą, jos darbuotojai bus atleisti, o turtas perduotas Lietuvos olimpiniam sporto centrui ar Lietuvos sporto universitetui.
Taip pat svarstoma idėja sujungti penkis didmiesčiuose įsikūrusius sporto medicinos centrus į vieną.
Iš viso KKSD valdo septynias biudžetines ir penkias viešąsias įstaigas, taip pat dvi uždarąsias akcines bendroves.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!