„Badmintonas – greičiausia pasaulio sporto šaka“, – teigia A. Stapušaitytė. Jos teiginį paremia ir skaičiai – didžiausias užfiksuotas startinis smūgiuoto plunksninuko greitis – net 493 km/h.
Dukart olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusi ir bent dar kartą tą padaryti norinti sportininkė laidoje pasakojo, kad jos kelias į badmintoną panašus į daugelio kitų – vieną dieną į klasę atėjo treneris ir pasiūlė išbandyti badmintoną.
„Kadangi treniruočių vieta buvo arti namų, nutariau pabandyti. Ir va – praėjo 22 metai, o aš bandau iki šiol“, – šypsosi stipriausia Lietuvos badmintonininkė.
Sąlygos Lietuvoje gerėja
Sportuoti į užsienį A. Stapušaitytė išvažiavo prieš 12 metų – per tą laiką sąlygos žaisti badmintoną mūsų šalyje pasikeitė iš esmės.
„Palyginus su ankstesniais laikais, kuomet tik pradėjau sportuoti ir užsiėmimai vyko šaltose salėse, o mes žaisdavome su pirštinėmis, padėtis Lietuvoje labai pagerėjo. Dabar čia yra ir labai gerų salių, kortų bei sąlygų. Net lyginant su kitomis užsienio šalimis turime tikrai neblogą bazę“, – sako dabar Olandijoje sportuojanti ir dirbanti atletė.
Jos teigimu, Lietuvoje yra gerų trenerių. „Tikiu, kad jie užaugins naujus ir stiprius badmintono talentus bei olimpiečius. Didelis darbas visuomet atneša rezultatų“, – laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ kalbėjo pašnekovė.
„Aš norėjau būti pirma“
Daugkartinė Lietuvos čempionė teigia, kad besimokydama išmėgino bene visas mokyklines sporto šakas – savo mokyklą ji atstovavo kvadrato, krepšinio, 400 ir 800 m bėgimo bei „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ rungtyse.
„Augau šalia stadiono, kieme buvo daug vaikinų, tad varžymasis įaugo man į kraują. Varžytis buvo smagu, tačiau kartu norėjosi ir aiškių rezultatų. Kol kiti norėdavo palakstyti, pažaisti, aš norėjau būti pirma“, – teigia sportininkė.
Anot jos, optimaliausias amžius pradėti žaisti badmintoną – 7–10 metų. Tačiau, kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, reikia nemažai laiko kol išugdomi tinkami įgūdžiai, o vaikas suvokia ar jam šis sportas apskritai patinka.
Tiek vaikus, tiek suaugusiuosius treniruojanti A. Stapušaitytė sako, kad pačiai žaisti jai kur kas paprasčiau nei stebėti auklėtinių varžybas.
„Sėdėti ir iš už aikštelės stebėti – gerokai sunkiau, nes negali kontroliuoti situacijos, kažko pakeisti. Tiesiog stebi ir viskas. Aš įsitraukiu, pergyvenu už vaiką – pačiai būti aikštelėje lengviau“, – patirtimi dalinasi pašnekovė. Ji įsitikinusi – nesvarbu kokios yra sportuoti atėjusio vaiko fizinės savybės, visos jos ištreniruojamos, tik vieniems tai pavyksta lengviau, kitiems sunkiau. O geriausiai sekasi ir daugiausiai pasiekia tie, kurie parodo valią, ryžtą ir kovingumą.
Sportininkei – moksleivių iššūkis
Siųsdama linkėjimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, A. Stapušaitytė pirmiausiai ragino nepasiduoti, jeigu nepasiseka, stengtis siekti tikslų tiek sporte, tiek gyvenime ir tikėti, kad pasiseks, kad pavyks, nes tikėjimas labai daug padeda.
Daugiau apie badmintoną A. Stapušaitytė pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti kaip taisyklingai smūgiuoti badmintono rakete bei kaip sportininkei seksis atsakinėti į mokinių klausimus ir susidoroti su jų pateiktu iššūkiu – su laidos vedėju Mindaugu Ponomariovu–Oziu susirungti kas toliau ir tiksliau smūgiuos plunksninuką.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.