Tarpusavio akistatos: „Kaunas Hockey“ – „Hockey Punks“ 3-2 (10:0, 4:1, 2:4, 3:5, 3:0)
Nors reguliaraus sezono metu tarpusavio rungtynių seriją laimėjo „Kaunas Hockey“ komanda, didesnę persvarą jiems pavyko susikrauti tik pirmose tarpusavio rungtynėse. Tuomet kauniečiai savo varžovams nepaliko jokių šansų iškovodami pergalę net 10:0. Tiesa, likusiose keturiose akistatose įsivyravo lygybė: aki komandos triumfavo po kartą tiek ir savo namų tvirtovėje, tiek ir varžovų arenoje.
Esminis žaidimo elementas: kiekybinio pranašumo realizavimas
Šiame sezone didelį vaidmenį gali vaidinti tai, kaip šios abi ekipos išnaudos savo susikurtas galimybes kiekybinei persvarai. Reguliaraus sezono metu abi komandos demonstravo intriguojančius rodiklius: „Kaunas Hockey“ buvo geriausiai daugumą realizuojanti komanda, o „Hockey Punks“ geriausiai neutralizuodavo mažumą. Kauniečiai taip pat dažniausiai iš visų pažeisdavo taisykles ir būdavo priversti leisti laiką ant ledo turėdami žaidėju mažiau, o sostinės atstovai sezono metu išprovokavo mažiausiai pražangų tarp visų finalo dalyvių. Tai, kuriai komandai pavyks geriau išnaudoti savo kozirius bei užglaistyti savo minusus šiuose elementuose, gali turėti didžiausią įtaką galutiniam serijos rezultatui.
Apie kiekybinės persvaros realizacijos svarbą kalba ir tarpusavio rungtynių reguliariajame sezone skaičiai: geriau daugumas realizavusi komanda laimėjo visas keturias akistatas, o kartą įvarčio daugumoje nesugebėjo pelnyti nei vilniečiai, nei kauniečiai.
Kertinis lūžis: pirmas įvartis
Tiek ir „Kaunas Hockey“, tiek ir „Hockey Punks“ šiame sezone buvo geriausiai įgytą pranašumą išlaikiusios komandos. Per visą reguliarųjį sezoną ir pusfinalio serijų metu, abi komandos vos kartą patyrė pralaimėjimą tada, kai rungtynių metu turėjo įgytą bent vieno įvarčio pranašumą. Negana to, kai šios komandos įgydavo dviejų įvarčių persvarą, jų oponentams apskritai niekuomet nepavyko atimti pergalės.
Abi komandos puikiai pažįsta viena kita ir žino jų stipriąsias puses, tad pirmasis rungtynių įvartis gali tapti labai svarbiu psichologiniu faktoriumi ir šios serijos rungtynėse. Pirmojo įvarčio svarba buvo pastebima ir reguliaraus sezono metu: visas penkias tarpusavio akistatas laimėjo ta komanda, kuri susitikime pasižymėjo pirmoji.
Įdomiausia akistata: Simas Baltrūnas prieš Artūrą Pavliukovą ir Pavelą Davydyuką.
Lietuvos čempionato finalininkės viso sezono metu buvo dvi geriausiai savo vartus šį sezoną gynusios komandos. Tiesa, jei „pankų“ gretose beveik visas krūvis tenka geriausiu sezono vartininku išrinktam Simui Baltrūnui, tai kauniečiai turi prabangą laviruoti tarp dviejų puikiai žaidžiančių vartininkų – Artūro Pavliukovo ir Pavelo Davydyuko.
Šiame sezone vertinant abejų komandų vartininkų žaidimą galima dėti lygybę: reguliaraus sezono metu pranašumą turėjo kauniečių atstovai, bet atkrintamosiose varžybose pagal statistinius rodiklius pirmauja „Hockey Punks“ ir jų vartų sargas S. Baltrūnas.
X faktorius: Povilas Verenis
Žaisdamas gimtinėje Povilas Verenis visuomet būdavo viena iš didžiausių šalies čempionato žvaigždžių, o ne išimtis yra ir šis sezonas. Lietuvos rinktinės puolėjas reguliariajame sezone pelnė 20 įvarčių ir tapo geriausiu pirmenybių snaiperiu, o 30-mečiui atiteko ir geriausio lygos puolėjo titulas.
Reguliaraus sezono metu P. Verenio svarba ypatingai jautėsi būtent rungtynėse su „Kaunas Hockey“ komanda. Kauniečiams tris kartus pavyko neutralizuoti „pankų“ lyderį ir visus tris kartus jie džiaugėsi pergale, o abu kartus, kai „Hockey Punks“ puolėjas bausdavo varžovus įvarčiais, pergalės keliaudavo į Vilnių.
Pusfinalio serijoje prieš „Energija – Geležinį Vilką“ vilniečių gretose pirmaisiais smuikais griežė kiti puolėjai, bet norėdami serijoje parklupdyti reguliaraus sezono nugalėtojus ir pasidabinti auksu „Hockey Punks“ atstovai turės sulaukti ryškaus indėlio iš pavojingiausio šio sezono puolėjo. Tuo tarpu jei „Kaunas Hockey“ gynybai pavyktų neutralizuoti šį žaidėją, kelias link triumfo čempionate kauniečiams tikrai palengvėtų.
Pirmoji Lietuvos čempionato finalo akistata – ketvirtadienį, nuo 20 val.