Antradienį pasibaigusioje Pasaulinės nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) generalinės asamblėjos sesijoje D. Rimšaitės vardas linksniuojamas nebuvo – aistras tebekurstantį į Rusiją perbėgusios penkiakovininkės olimpinį likimą A. Poviliūnas aptarė tik neformaliuose susitikimuose.
Trečiadienį į Lietuvą grįšiantis LTOK vadovas DELFI pasakojo nepajautęs spaudimo nei iš Rusijos olimpinio komiteto prezidento Aleksandro Žukovo, nei iš šios šalies sporto ministro Vitalijaus Mutko.
Su V. Mutko A. Poviliūnas teigė diskutavęs ilgiausiai.
„Paaiškinau jam visus mūsų apsisprendimo motyvus: regis, ministras suprato mūsų poziciją, kad ne viską galima nupirkti. Man pasirodė, kad jis daug ko nežinojo apie situaciją. V. Mutko sutiko su mano argumentais, pritarė, jog visi klausimai turėtų būti sprendžiami normaliu, civilizuotu būdu, o ne taip, kaip buvo daroma Rimšaitės atveju. Jis taip pat pridūrė, kad stengiasi nuraminti aistras, ir visiškai nenori, kad sportiniai dalykai peraugtų į politiką”, – pokalbį prisiminė A. Poviliūnas.
Priešingą įspūdį LTOK prezidentui paliko netikėtas susitikimas su RFSP vadovu V. Aminovu, kuris pastaraisiais mėnesiais nesirinkdamas žodžių plūdo išimtinio leidimo startuoti Londono olimpinėse žaidynėse D. Rimšaitei nesuteikusius lietuvius.
A. Poviliūnas ir V. Aminovas atsitiktinai susidūrė akis į akį Kremliuje, kur pirmadienį buvo pakviesti ANOC generalinės asamblėjos dalyviai.
„Pasakiau V. Aminovui, kad būtų gerai mūsų bendradarbiavimą vystyti žiūrint į ateitį, o ne į dabartį. Bet jis man atšovė, kad žvelgti į ateitį sunku, nes mes vis dar gyvename dabartimi“, – apie nemalonų pokalbį pasakojo LTOK prezidentas.
Primename, kad praėjusį sausį LTOK generalinė asamblėja beveik vienbalsiai nutarė neleisti D. Rimšaitei jau 2012 metų olimpinėse žaidynėse atstovauti Rusijai.
Pagal Olimpinę chartiją, kitos valstybės pasiūlymą priėmę sportininkai dalyvauti olimpiadoje gali ne anksčiau kaip praėjus trejų metų laikotarpiui, nebent sulaukia specialaus gimtosios šalies olimpinio komiteto sutikimo.
D. Rimšaitė netikėtai išvyko gyventi į Rusiją 2010 metų gruodį esą dėl geresnių finansinių ir treniruočių sąlygų bei asmeninių priežasčių, o pernai priėmė šios šalies pilietybę.