Prieš pirmenybes LKKF vadovai tvirtino, kad šalies rinktinė į Japoniją važiuoja dviejų medalių.
Tačiau trys lietuviai sekmadienį savo pasirodymą baigė ketvirtfinalyje, ir tik vienintelis L. Kubilius nukako iki prizininkų pakylos.
„Padarėme pusę to, ko norėjome. Medalį galėjo laimėti ir moterys, ir jaunimas. Reiškia, reikia daugiau treniruotis ir dirbti. Matome, kad labai sustiprėjo Japonijos sportininkai, pajėgią komandą atsivežė rusai, kazachai. Vadinasi, grįžę turėsime pagalvoti, ką reikia pakeisti, galbūt kitaip ruošti vaikus ir jaunimą“, – išvadas iškart po turnyro pabaigos mėgino apibendrinti R. Vitkauskas.
Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) prezidiumo nario nuomone, Azijos valstybėse kiokušin karatė lygį sau iš paskos timptelėjo nesustojantis japonų progresas. Pastarieji Tokijuje laimėjo keturis apdovanojimas iš šešių galimų.
„Japonams daug davė tai, kad jie ruošiasi karatė įtraukimui į olimpinę programą. Jie daug dirba su olimpinėmis sporto šakomis, pavyzdžiui, dziudo, rengia bendras stovyklas. Tai japonams daug pridėjo. Ir mes daug ko galime pasimokyti iš lietuviškos dziudo mokyklos: ištvermės, jėgos. Turime ieškoti gerų specialistų ir ugdyti šias savybes“, – nesnausti ant laurų ragino R. Vitkauskas.
Primename, kad iki šiol Tokijuje kas ketverius metus vykstančio pasaulio čempionato medalius iš lietuvių buvo iškovoję tik Margarita Čiuplytė (2011 metais) ir Donatas Imbras (2007 metais). Abu jie pasipuošė sidabru.