Šiemet bronzos medalį Europos čempionate jaunimo (20-24 m.) amžiaus grupėje sprinto distancijoje (750 m plaukimas, 20 km dviračiu, 5 km bėgimas) iškovojo panevėžietis Tautvydas Kopūstas.
Tai ne pirmasis panevėžiečio medalis tarptautinėse varžybose.
2014-aisiais vaikinas tapo Europos jaunių (18-19 m.) olimpinės distancijos (1500 m plaukimas, 40 km dviračiu, 10 km bėgimas) čempionu, tiesa, į prizines vietas iš viso pretendavo vos penki šios amžiaus grupės dalyviai. Perpus trumpesnėje sprinto distancijoje Tautvydas iškovojo bronzos medalį.
Tais pačiais metais pasaulio čempionate olimpinėje distancijoje jaunių įskaitoje T. Kopūstas pateko į pirmą penketuką.
Tarptautinėse varžybose blykstelėjęs buvo ir Titas Pumputis, kuris 2015 m. tapo Europos jaunių olimpinės distancijos čempionu. Į auksą šioje amžiaus grupėje tuomet pretendavo 8 jaunieji triatlonininkai.
Įžvelgia naują talentą
Ar Tautvydas Kopūstas, Titas Pumputis džiugins Lietuvos sporto gerbėjus svariais pasiekimais elito sportininkų startuose? Ar jų dabartiniai rezultatai gali būti puikios karjeros pranašais?
Anot ultratriatlono distancijų legendos, triatlono trenerio Vidmanto Urbono, kol kas dar per anskti kalbėti apie jų olimpinius šansus iš jaunuolių dabartinių rezultatų.
„Kalbant atvirai, perspetyvus mūsų jaunimas ir lieka perspektyviu: iš jų dabartinių demonstruojamų rezultatų kažką prognozuoti sunku. Jų šiandienos galimybės – kaip stiprių vidutiniokų, lyginant juos su bendraamžiais europiečiais“, – teigė V. Urbonas.
Pasak jo, iš perspektyvių jaunųjų sportininkų, realiausią šansą ateityje patekti į olimpines žaidynes turi 16-metė panevėžietė Evelina Tomkevičiūtė.
„Tą sprendžiu pagal jos sportinį talentą, funkcinius ir psichologinius pajėgumus. Jei Evelina ir toliau žengs sporto keliu, jei ateityje turės motyvacijos, jai realiausi šansai stoti prie triatlono starto linijos olimpinėse žaidynėse“, – tvirtino V. Urbonas.
Perspektyvi triatlonininkė 2014-aisiais spėjo pasižymėti Balkanų šalių čempione, kur sprinto distancijoje nugalėjo savo amžiaus grupėje.
Anot jo, nei vienam durys nėra užtrenktos: viskas priklauso nuo pačių sportininkų. „Motyvacija ir didžiulis noras gali sportininkus atvesti į olimpines žaidynes. Antras dalykas, jauniesiems sportininkams baigiant vidurines mokyklas, prasideda naujų kelių ieškojimas. Aktuali ekonominė padėtis, ne paskutinėje vietoje klausimai – iš ko pragyventi, ką pasirinkti: sportą ar darbą? Kaip suderinti ir sportą, ir darbą?“, – kalbėjo V. Urbonas.
Anot trenerio, taip pat dar svarbu nesiblaškyti. „Pastebiu, kad Tautvydas Kopūstas kartais skubotai priima sprendimus. Jis dažnai vadovaujasi kitų nuomonėmis: kas nors pašnabžda ką nors į ausį ir keičia treniravimosi sistemą.
Titas šiuo metu atlieka privalomąją karo tarnybą, bet lieka laiko sportui. Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais plaukiame, nuo Naųjųjų metų jį išleis ir į vakarines treniruotes: antradieniais ir penktadieniais dar su juo dirbsime vakarais.
Nieko naujo nepasakysiu: norint patekti į olimpines žaidynes ir ten kažką prasmingo pasiekti, reikia turėti talentą, didžiulę motyvaciją ir įdėti daug darbo“, – reziumavo V. Urbonas.
Anot jo, norint tapti olimpiniu prizininku, reiktų demonstruoti šalies čempiono rezultatus bet kurioje iš trijų sporto šakų – ar dviračių sporte, ar plaukime, ar bėgime.
„Pasaulio taurės etapo lyderis 10 km įveikia greičiau nei per 29 minutes. Tai yra sunkiai suvokiama, turint omeny, kad toks laikas pasiekiamas po plaukimo ir dviračių rungties. Triatlonas – labai sudėtinga ir sunki sporto šaka“, - pridūrė „geležiniu žmogumi“ vadinamas V. Urbonas.
Ispaniška išimtis
Nereikia užmiršti pajėgiausio mūsų šalies triatlono atstovu šiuo metu laikomo ispano Alberto Casillaso Garcia. Antrus metus Lietuvos triatlono rinktinės aprangą svarbiausiuose startuose vilkintis „legionierius“ olimpinėje distancijoje T. Kopūstą lenkia ir yra pirmasis, kuris mūsų šalies vardą įtraukė į elito varžybų protokolus.
Ispaną į mūsų šalį atvyliojo širdies draugė. Nors Ispanijos triatlonininkas jau išsiskyrė su kadaise pavergusia lietuvaite, bet 26-erių Alberto tebenešioja žalius marškinėlius, mokosi lietuvių kalbos ir galvoja apie naują pilietybę.
Ispanas nesikuklina kalbėdamas apie savo tikslus: jo planuose – olimpinės žaidynės. Tačiau norint olimpinėse žaidynėse atstovauti Lietuvai būtina mūsų šalies pilietybė. Tai gali su laiku atšaldyti ispano entuziazmą.
„Alberto motyvacija didžiulė, jo rezultatai po truputį kyla. Tačiau ar pakaks jam ryžto siekti Lietuvos pilietybės? Bet kokiu atveju, jis geranoriškai nusiteikęs, ruošiasi talkininkauti organizuojant Lietuvos perspektyvių triatlonininkų treniruočių stovyklą Ispanijoje“, - teikė V. Urbonas.
Vilioja plaukikus
Pasak V. Urbono, pajėgių, talentingų triatlonininkų gretos būtų gausesnės, jei dalis plaukikų išbandytų triatloną ir liktų jame.
„Ką reiškia plaukimo sporto šakoje 1500 metrus įveikti per 16 minučių? Nėra stebuklingas rezultatas, su juo nieko nenustebinsi. Triatlone 16-ka minučių – lyderių laikas.
Tad galbūt turėtume daugiau kandidatų į olimpines žaidynes, jei plaukimo treneriai, matydami, kad jų auklėtiniai, ko gero, nenustebins plaukimo sporto šakos, paskatintų jaunuolius išbandyti triatloną. Tada belieka išlaikyti dviračių lyderių tempą ir lavinti bėgimą. Vidutinių rezultatų plaukikai turėtų rimtai galvoti apie triatlono pasirinkimą“, – teigė V. Urbonas.
Anot triatlono trenerio, lietuviai triatlono sporto renginių masiškumu kol kas stipriai atsilieka nuo Estijos. Ten – pusę tūkstančio aktyviai užsiiminėjančių triatlonu, o Lietuvoje šis skaičius kur kas kuklesnis.
„Baltijos šalių etapuose Lietuvos treneriai su kur kas kuklesnėmis pajėgomis sugeba aplenkti į dešimtuką patenkančius kelis estus. Tai jau yra darbo kokybės rodiklis. Potencialo turime, tik reikia skatinti masiškumą“, - tvirtina triatlono treneris.
Naujas mūsų šansas – estafetės?
Lietuvos triatlono federacijos vadovas Dainius Kopūstas olimpines viltis sieja su estafečių rungtimi.
„Kiek žinome, ITU prezidentė Marisol Casado, kuri kartu yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė, deda dideles pastangas, kad į olimpinę programą būtų įtraukta triatlono estafečių rungtis. Abejoju, kad ši rungtis papildys 2020-ųjų olimpiadą, bet realu galvoti apie 2024-uosius.
Estafečių rungtyje vienoje komandoje 2 vyrai ir dvi moterys kartu įveikia visą distanciją ir skaičiuojamas ketverto bendras rezultatas. Galbūt tai mūsų naujas šansas“, – paaiškino D. Kopūstas.
„Dėl 2020-ųjų olimpinių žaidynių keliai atviri ir Titui Pumpučiui, ir Tautvydui, galbūt ir Evelina Tomkevičiūtė pasieks jau olimpinį lygį, tačiau į tas Europai skiriamas 23 vietas labai sunku papulti.
Kalbant apie Alberto Casilasą, jam reikia gauti Lietuvos pilietybę. Tai sudėtingas klausimas, bet per ketverius metus tai įmanomas dalykas“, – kalbėjo LTF prezidentas.