Apie karjerą jau baigusiam sunkiaatlečiui R. Vyšniauskui skirtą dvejų metų diskvalifikaciją paskelbta dar rugsėjo pabaigoje, bet nei 39-erių buvęs Europos vicečempionas, nei Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) iki šiol nesiteikė pakomentuoti, kaip sportininko organizme 2014 metų balandį atsirado anaboliniams steroidams priskiriamo preparato.
R. Vyšniauskas žadėjo, kad jo įvykių versija bus atspindėta pranešime, kurį LSAF neva turėjo išplatinti pasibaigus Klaipėdoje šį mėnesį vykusiam Europos jaunių (iki 20 metų) ir jaunimo (iki 23 metų) sunkiosios atletikos čempionatui.
Bet tokias viltis šią savaitę sudaužė jo paties tėvas ir ilgametis treneris Bronislavas Vyšniauskas, kuris yra ir LSAF vadovas.
„Jokių komentarų nebus“, – nukirto sunkiosios atletikos specialistas.
DELFI paklaustas, kodėl atsisako išdėstyti savo poziciją, B. Vyšniauskas taip pat nedaugžodžiavo.
„Ką čia aiškinti. Jis (R. Vyšniauskas – DELFI) gydėsi, nesportavo, penkeri metai iš valstybės nė vienos kapeikos negavo. Kokie čia gali būti komentarai“, – užbaigti kalbą skubinosi treneris.
Vis dėlto jis bent jau surado laiko išdėstyti savo nuomonę apie žiniasklaidos darbą.
„Vyko Europos jaunimo čempionatas, kuriame užėmėme antrą vietą komandinėje įskaitoje, dabar vyksta Lietuvos. Nieko nerašote. Ieškote tik, kur purvo pridrabstyti. Apie gerą – nieko, tik apie blogą. Reikia rašyti ir tiesą“, – patarė B. Vyšniauskas.
O tiesą sunkiosios atletikos atstovai, regis, supranta savaip.
Nors B. Vyšniauskas teigė, esą jo sūnus penkerius metus negavo valstybinio finansavimo, iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) DELFI pasiekusi informacija byloja ką kita.
Remiantis ja, R. Vyšniauskui nuo 2010-2011 metais kas mėnesį buvo mokama 1300 litų (377 eurų) stipendija, vėliau ji ūgtelėjo iki beveik pusantro tūkstančio litų. Finansavimą iš LOSC sunkiaatletis gavo iki 2012 metų spalio.
Priešingai nei tvirtina B. Vyšniauskas, jo sūnus ir tuomet dar neatsisveikino su štanga. 2014 metų balandį ketverių olimpinių žaidynių dalyvis „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino išsigydęs visas traumas ir ketinantis pasirodyti Rio de Žaneire. Tą patį kiek anksčiau viešai sakė ir pats B. Vyšniauskas.
Bet po savaitės Vyšniuku pravardžiuotas sunkiaatletis staiga išsižadėjo visų planų ir paskelbė karjeros pabaigą prieš pat Europos pirmenybes.
Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad R. Vyšniauskas persigalvojo prabėgus vos kelioms dienoms po to, kai jį aplankė svečiai iš Lietuvos antidopingo agentūros. Pastarosios direktorės Ievos Lukošiūtės-Stanikūnienės teigimu, sportininko dopingo mėginį laboratorija ištyrė maždaug per mėnesį.
Gavę teigiamą atsakymą, dopingo kontrolieriai bylą perdavė LSAF, kuri sugaišo kone pusantrų metų, kol pasiryžo diskvalifikuoti R. Vyšniauską.
Daugkartinis Lietuvos čempionas dėl dopingo vartojimo įkliuvo antrą kartą: 1997 metais jam taip pat skirta dvejų metų diskvalifikacija.
Į dopingo kontrolės tinklus nuo nepriklausomybės atgavimo pateko dar trys Lietuvos sunkiaatlečiai: Mantas Mickeliūnas (2004 m.), Dovilė Blažiūnaitė (2006 m.) ir Aurimas Didžbalis (2012 m.).
Nepaisant to, dopingo dėmės 2015-ųjų pradžioje nesutrukdė Lietuvos sporto apdovanojimų tarybai nominuoti B. Vyšniauską metų trenerio kategorijoje. Tiesa, laureatu tąkart tapo vyrų krepšinio rinktinės strategas Jonas Kazlauskas.