47-erių sportininkas tapo pirmuoju lietuviu, įveikusiu tokio nuotolio varžybas, kuriose reikėjo nuplaukti 114 km, dviračiu numinti 5400 km ir nubėgti 1266 km.

Trisdešimtgubo ultatriatlono varžybos buvo rengiamos pirmą kartą istorijoje, finišą pasiekė septyni iš 14 startavusių sportininkų, dar vienas jų vis dar yra trasoje.

„Nėra kur daugiau ieškoti ribų, tai yra olimpo viršūnė. Savo galimybių ribų tikrai neradau. Jeigu įveikėme varžybas tokiomis žvėriškomis sąlygomis, tai ką mes padarytume idealiomis sąlygomis aš net neįsivaizduoju“, – kalbėdamas su Delfi sakė T. Grabauskas.

T. Grabausko paminėtos žvėriškos sąlygos – tai ne liūtys, kurios dalyvius skalbė ne vieną dieną, o organizatorių „siurprizai“.

„Dviračių trasa buvo žudikė. Varžybų nuostatuose buvo parašyta, kad ji – visiškai lygi. Ne visi ištveria tokias trasas. Ji tikrai buvo labai sunki – daug kalnų, o tai nebūdinga tokio lygio varžyboms. Labai daug ten, kaip sakau, kolūkių. Ten daug chemijos ir kai palija, iš kalnų plaukia lyg pienas kažkoks. Ir visus dviračius ėdė juodai, juos mes vis tvarkėme ir tvarkėme. Daug pramuštų padangų – žvyras, akmenys, šalia važiavo mašinos ir traktoriai. Ne vieną partrenkė mašinos, mane dukart išstūmė iš trasos.