Žeminamas merginų orumas, siaubą keliantys reikalavimai treniruočių stovyklose ir atsainus elgesys kraupios traumos akivaizdoje – tokį dviračių sporto trenerio paveikslą piešė mintimis apie jį tv3.lt portale pasidalinę kelių auklėtinių tėvai bei karjerą baigusi šio trenerio ugdyta dviratininkė, prabilusi apie šokiruojančius šio specialisto darbo metodus.
Tačiau mesti sunkūs kaltinimai glumina nemažą būrį buvusių trenerio auklėtinių, kilusiai audrai Lietuvos dviračių sporto bendruomenėje neliko abejinga ir „Tour de France“ nugalėtoja, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja bei pasaulio čempionė Diana Žiliūtė.
Sporto gimnazijoje – sukilę tėvai ir pradėtas tyrimas
Paskutines dvi savaites sveikatos problemų turintis 61-erių V. Indreliūnas nei R. Sargūno sporto gimnazijoje, nei Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre treniruočių nevedė.
Be to, gimnazijoje po tėvų skundų dėl trenerio elgesio gruodžio pradžioje pradėtas vidinis tyrimas.
Dviračių sporto specialistas visuotiniame dviračių sporto trenerių susirinkime lapkričio pabaigoje sulaukė kolegų nepasitikėjimo ir buvo nušalintas nuo jaunių rinktinės trenerio posto. Į jį siūlytas Vilniuje dirbantis Gediminas Kastanauskas. Pagrindinė priežastis – trenerių netenkino atrankos sistema į rinktinę bei prasti jaunių rezultatai. Dviračių sporto specialistai buvo pasipiktinę, kad kitų trenerių dviratininkams pakliūti į V. Indreliūno vadovautą rinktinę beveik nebuvo šansų.
Tiesa, pokyčiams Lietuvos dviračių sporto federacija nepritarė, bet trenerio ir neišteisino. Praėjusį trečiadienį Vykdomojo komiteto posėdyje V. Indreliūnas buvo mėnesiui suspenduotas iki tol, kol savo išvadas pateiks savo tyrimą atliekanti sporto gimnazija.
Buvusios V. Indreliūno auklėtinės Paulinos Patinskaitės tėvas Kęstutis neatmeta galimybės kreiptis į teismą, jei Lietuvos dviračių sporto federacija neatims iš V. Indreliūno trenerio licencijos.
Kęstučio Patinsko nuomone, būtent neadekvačiai sunkios V. Indreliūno treniruotės kenkė dukros Paulinos sveikatai. Anot jo, merginai medikai nustatė ūmų sąnarių girnelių uždegimą.
Be to, K. Patinskas teigė, kad jo dukra treniruotėse ne kartą buvo įžeista. „Labai stipriai psichologiškai nualindavo Pauliną. Didžiulį fizinį krūvį lydėdavo ir psichologinis spaudimas. Sulaukdavo įžeidžiančių replikų, neva nepamina dviračio dėl stambesnio kūno sudėjimo ir panašiai.
Renkame informaciją apie trenerį, žiūrime, kas galėtų dar paliudyti, norime kreiptis į federaciją, kad V. Indreliūnui atimtų trenerio licenciją. Manau, kad pati federacija dar nesupranta, kas vyksta“, – teigė K. Patinskas.
Jį palaiko ir kitų jaunų dviratininkių tėvai. „Vienam tai būtų kova su vėjo malūnais. Dar pernai norėjau, kad Paulina pereitų pas kitą trenerį, tačiau turėjau atsiklausti dukros nuomonės. O Pauliną V. Indreliūnas buvo įtikinęs likti pas jį.
Be to, jokia paslaptis, kad treneris nevengdavo mašinoje greta auklėtinių išsitraukti cigaretės ar rūkyti visai šalia dviračių sporto bazės durų. Jo ir trenerės Vitalijos Breivienės žodyne – riebūs keiksmažodžiai, skirti vaikams. Visi aplink kalti, išskyrus juos“, – apie trenerių duetą kalbėjo K. Patinskas.
„Šiemet pati Paulina pasakė – viskas, aš „nebevažiuosiu“, – kalbėjo K. Patinskas, neatmetęs galimybės kreiptis į teismą. „Jei trenerį užstos federacija, neatims jam licencijos, galimas daiktas, kad kreipsimės į teismą ir tokiu būdu bandysime sustabdyti trenerio licenciją“, – tvirtino dviratininkės tėvas.
Galiausiai P. Patinskaitė paliko V. Indreliūno treniruojamą grupę ir perėjo sportuoti pas kitą DSK klubo „Fortūna“ trenerį Algimantą Buividą.
Krauju pasruvusiai dviratininkei liepė minti toliau
Šokiruojanti Europos jaunių čempionės Editos Mazurevičiūtės patirtos sunkios traumos istorija, kurios epicentre – ją treniravęs V. Indreliūnas. Dviratininkei buvo išoperuota blužnis, o tai vėliau lėmė jos ankstyvą sportinės karjeros pabaigą.
2013-ųjų vasarą perspektyvi dviratininkė E. Mazurevičiūtė laimėjo Utenoje vykusias daugiadienes jaunių varžybas.
Anot jos, pagal planą nugalėti turėjo kita jos kolegė, tačiau varžybų azartas padarė savo: ji nusivijo atitrūkti nuo grupės bandžiusią varžovę, ją aplenkė ir taip laimėjo vieną iš etapų.
Po įtempto varžybų savaitgalio eilinį pirmadienį laukė įprasta treniruotė, o prieš ją V. Indreliūnas liepė Editai pasikeisti dviračio varžybų ratus. 17-metė sportininkė pirmiausia persirengė ir grįžusi prie dviračio jau rado pakeistus ratus.
„Nieko nekaltinu, nežinau, ar treneris keitė mano ratus ar kažkam davė kitam, bet priekinis ratas buvo nepriveržtas. Važiavome Žaliosios girios link, pakeliui staiga iš dviračio iššoko priekinis ratas, kritau, priekinio rato šakė įsirėžė man į blužnį, stipriai iki kraujų nusibrozdinau veidą“, – prieš daugiau nei penkis metus patirtą traumą prisiminė E. Mazurevičiūtė.
Sužeista sportininkė sulaukė ne pagalbos, o, anot jos, raginimų tęsti treniruotę: buvo įbruktas tas pats nelemtas dviratis su priveržtu ratu.
„Man buvo silpna, atrodė, kad negaliu atsistoti, viską spaudė, skaudėjo. Treneris padavė dviratį ir liepė minti toliau. Grįžtant į Panevėžį pajutau, kad man visai prastai – akyse ėmė temti.
Treneriui pasakiau, kad man silpna ir nieko nebematau. Jis pasiūlė įsitverti į automobilio dureles, siūlėsi patempti iki miesto, o mieste jau kažkaip grįšiu.
Pasisekė, kad tuo momentu nenualpau, antraip tikrai būčiau atsidūrusi po automobilio ratais. Grįžusi į bazę negalėjau prakalbėti, komandos draugė paskambino mano tėvui ir pranešė, kad man blogai. Įsėdusi į mašiną iškart nualpau, nuvežė į ligoninės priimamąjį, padarė echoskopiją ir medikai pasakė, kad būtina skubi operacija“, – prisimena E. Mazurevičiūtė.
Dviratininkei buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas, jai išoperuota blužnis. Šis organas filtruoja kraują ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Sportininkams – tai labai svarbus organas, atsakingas už raudonųjų kraujo kūnelių atsistatymą.
Po tos nelaimės pasveikusi atletė savo lėšomis iš JAV siuntėsi brangius maisto papildus, skatinusius raudonųjų kraujo kūnelių atsistatymą.
„Iki to įvykio jaučiausi talentinga, be didesnio poilsio, be ypatingų pastangų, atrodė, galėjau kalnus nuversti. Tačiau po tos traumos kartais temdavo akyse, organizmas gerai neįsisavindavo cukraus, dėl mažo jo kiekio organizme purtydavo šaltis. Apskritai viskam reikėjo įdėti daug daugiau pastangų“, – prisipažino E. Mazurevičiūtė.
„Visada jaučiau, kad nesu jo auklėtinė. Pavyzdžiui, apranga buvo aprūpinamos pirmiausia jo mergaitės, o man – kas likdavo. Tas pats ir su vitaminais. Kai aš sportavau, V. Indreliūnas ugdė 20 mergaičių. Iš jų labai greitai nieko neliko. Mergaitės negalėjo pakelti didžiulių krūvių, tačiau ne tai blogiausia, o psichologinis spaudimas“, – prisimena vėliau plento varžybas į treką iškeitusi dviratininkė.
Slogiausi prisiminimai – būtent iš treniruočių stovyklos, kurioje trenerio reikalavimai įvarydavo merginoms baimę.
„Privalėjome viską suvalgyti, ką tau duoda. Nesvarbu, ar esi soti, ar nebenori, bet kiši iki apsivėmimo. Nes tai iš treniruočių stovyklos lėšų pirktas maistas, negalima jo išmesti ar palikti ant stalo. Vėliau privalėdavai mesti svorį, kad būtum lengva ant dviračio“.
Anot jos, tada skųstis ji nenorėjo ir bijojo. „Buvau toks vaikas, kuris norėjau sportuoti, nenorėjau niekur kreiptis, nes antraip būtų buvę blogiau. Norėjau likti dviračių sporte ir atstovauti Lietuvai“, – prisipažino E. Mazurevičiūtė, 2014-aisiais iškovojusi svarbiausią karjeroje pergalę.
Po nesėkmingo periodo pas V. Indreliūną Edita prisijungė prie treko specialisto Antano Jakimavičiaus auklėtinių būrio ir sėkmės treke laukti ilgai nereikėjo. 2014 m. Portugalijoje vykusio Europos jaunių (iki 18 metų) dviračių treko čempionate merginų daugiakovės varžybose panevėžietė iškovojo aukso medalį.
Tačiau 22-ejų dviratininkė pernai nusprendė atsisveikinti su profesionaliu sportu. „Viskas susidėjo, gal pavargau nuo visko. Paskutinius metus treniravausi pas A. Jakimavičių, apie jį negaliu nei vieno blogo žodžio pasakyti. Tačiau sunku paaiškinti, ką patyriau sportuodama su V. Indreliūnu, ir dabar dar jaučiuosi psichologiškai stipriai pažeista“ – prisipažino Norvegijoje šiuo metu gyvenanti E. Mazurevičiūtė.
Griežtas medikų verdiktas ir nutrauktas finansavimas
Jos pirmasis treneris Algimantas Buivydas teigė, kad būtent ta 2013-aisiais patirta trauma ir išoperuota blužnis lėmė ankstyvą perspektyvios sportininkės karjeros pabaigą.
„Buvusiame olimpiniame sporto centre ištyrus Editos sveikatą jai sportuoti nedraudė, tačiau medicinos specialistai skeptiškai vertino E. Mazurevičiūtės šansus ateityje siekti aukštų rezultatų.
Jaunių grupėje ji dar spėjo save realizuoti, tačiau medikai, įvertinę jos situaciją, padarė išvadą, kad dviratininkė ateityje nebeprogresuos. Buvo nutrauktas finansavimas, jai nebeliko perspektyvų, tik baigti sportinę karjerą“, – pasakojo buvęs dviratininkės treneris.
Kalbant apie V. Indreliūną, A. Buivydas negalėjo objektyviai komentuoti kolegos darbo metodų.
„Negaliu jo teisti. Žinote, vaikai kartais irgi įvairiai reaguoja. Pasakai griežtesnį žodį ir palaiko kaip psichologinį smurtą. Nebuvau šalia trenerio, kai Editą treniravo V. Indreliūnas.
Bet ji skųsdavosi, sakė, kad sunku psichologiškai šalia jo. Žinote, mergaičių gretose visko būna, gal treneris vienoms daugiau dėmesį skyrė, kitoms mažiau, gal atsirado pavydas. Nemanau, kad treniruojant V. Indreliūnui, Editos padėtis buvo tragiška“, – pasakojo A. Buivydas.
Jaučiasi išduotas
Pats treneris V. Indreliūnas DELFI teigė, kad kilęs ažiotažas dėl jo galimybių tęsti darbus rinktinėje yra kolegų kerštas ir noras jį pašalinti iš šių pareigų bei sužlugdyti jo perspektyviausią auklėtinę Akvilę Gedraitytę. Treneris teigė niekada nesipykęs ir su traumą patyrusia E. Mazurevičiūte.
„Su Edita nebuvo jokių problemų, po tos traumos ji teigė, kad nebesisveikindavome, bet niekada nebuvo jokio priešiškumo, nuoširdžiai džiaugiausi, kai ji tapo Europos čempione. Aš džiaugiuosi visų rezultatais“, – teigė V. Indreliūnas.
Prisiminęs tą nelemtą dieną, kada traumą patyrė E. Mazurevičiūtė, treneris teigė, kad auklėtinė pati grįžo namo, tik vėliau sužinojo, kad ji atsidūrė ligoninėje.
„Nukritus nuo dviračio Editos klausiau – kaip tu jautiesi? Ji atsakė – nieko baisaus, minsiu toliau. Kitą dieną pranešė, kad Edita ligoninėje, ją aplankiau.
Pamenu, su jauniais išvykau ruoštis pasaulio čempionatui, su Edita bendravome telefonu.
Kai ji pareiškė, kad išeina treniruotis pas Antaną Jakimavičių, sakiau – neskubėk, pagalvok. Ji plente jau turėjo rezultatus, gana apčiuopiamus, kitais galėjo startuoti pasaulio, Europos jaunių čempionatuose.
Tačiau sportininkė pasirinko treką. Gerbiau jos pasirinkimą ir nebuvo jokių pykčių. Ji teigė, kad į ją žiūrėdavau kaip į priešę, bet to tikrai gyvenime nėra buvę“, – teigė V. Indreliūnas.
Kalbėdamas apie P. Patinskaitę, treneris kategoriškai paneigė galimą auklėtinės įžeidinėjimą ar žeminimą.
„Tai yra tėvo kalbos vardan kalbos. Aš tokių epitetų tikrai nevartojau. Su Paulina kalbėdavomės po treniruočių, daug kartų, apie problemas, prastesnių rezultatų priežastis, bet niekada iš auklėtinės nesityčiojau, jokių grubių žodžių nebuvo“, – teigė V. Indreliūnas. Anot jo, P. Patinskaitei kojų sąnarius skaudėjo ne nuo krūvio, auklėtinei buvo tikrinta sveikata, o tyrimų rezultatai nieko blogo neatskleidė.
Anot jo kolegės Vitalijos Breivienės, yra įrodymų, kad pats Kęstutis nevengdavo konfliktuoti su treneriais, darė jiems spaudimą, kad būtų priimtas dirbti treneriu dviračių sporto klube, be to, anot V. Breivienės, dukrai rekomendavo „pamokyti“ pagrindinę konkurentę A. Gedraitytę – prieš varžybų startą jai pradurti padangas.
„Galiu tiesiai pasakyti – Paulina į tėvo pinkles įpuolusi. Tas turėjo anksčiau ar vėliau nutikti, bet nemaniau, kad ji paliks mane tokiais metodais“, – prisipažino V. Indreliūnas.
Treneris turi savo versiją, kodėl jį norima pašalinti iš jaunių rinktinės stratego posto bei neigė, kad kitų trenerių dviratininkėms pakliūti į V. Indreliūno vadovaujamą jaunių rinktinę beveik nebuvo šansų.
„Tai patys treneriai atsisakydavo, kad jų auklėtinės startuotų už Lietuvos rinktinę. Jie patys neišleisdavo merginų, nors jie buvo informuojami, kas yra kandidatės į rinktinę. Tą gali patvirtinti ir dviračių sporto federacija.
Buvo labai perspektyvi dviratininkė Greta Karasiovaitė, trenerio G. Kastanausko auklėtinė. Federacijos prezidentas buvo informuotas, kad jos treneris neišleido auklėtinės į rinktinę, bet, deja, niekas nieko nesprendė.
Dabar esu kaltinamas nebūtais dalykais“, – teigė V. Indreliūnas.
„Tas pavydas turėtų būti šviesus, o ne juodas. Bendradarbiavome kartu su profesionalų dviračių sporto moterų komandos prezidentu Maurizio Fabretto, sako – Vytai, sako už tavo darbą galiu sumokėti, atsakiau, kad man nereikia pinigų, prašiau pagalbos inventoriumi – dviračiais, aprangomis.
Mūsų klubo merginos iki šiol važiuoja su italų dovanotais dviračiais.
Kolegos galbūt nori mane nušalinti, daryti savo darbus ir pakenkti Akvilei Gedraitytei, ją sužlugdyti, kad ji niekur nebegalėtų startuot, o vėliau sakyti, kad Indreliūnas ją „nutreniravo“. O Akvilė šiemet stipriai patobulėjo“, – apie perspektyviausią šalies plento dviratininkę kalbėjo V. Indreliūnas.
Anot trenerio, ši neaiški situacija jau kenkia Lietuvos dviračių sportui – gruodžio antroje pusėje jis turi pateikti atsakymus, ar mūsų šalies jaunių rinktinė startuos pasaulio taurės etapuose, dabar treneris atsidūrė nežinomybėje, ar turi teisę formuoti rinktinę.
Praėjusiame pasaulio taurės sezone jaunių įskaitoje Lietuva iš 24-ių valstybių užėmė 9-ą poziciją, visus reitingo taškus surinko perspektyviausia šalies plento dviratininkė A. Gedraitytė.
„Šį sezoną veždavau mergaites į pasaulio taurės etapus su perspektyva, kad šiemet jau rodys rezultatus, bet, deja, tenka konstatuoti, kad sportas kitoms jau baigėsi“, – nusivylimo neslėpė V. Indreliūnas.
„Kolegoms treneriams Ispanijoje treniruočių stovyklose sėdėti pinigų užtenka, tačiau į pasaulio taurę, kur ir federacija prisideda, ten jau noro nėra dalyvauti.
Tai grynų gryniausias nenoras ir A. Gedraitytės žlugdymas. Treneriai sukilo tuomet, kai Ignalinoje jaunių čempionate startavo dar jaunučių amžiaus grupei priklausiusi A. Gedraitytė, aplenkė visas varžoves ir nugalėjo. G. Kastanauskas, Kęstutis Česaitis rašė protestus, visus išplūdo, plėšė protokolus, grasino, kad nusamdys berniukus, kurie mus „sutvarkys“ ir panašiai“, – teigė V. Indreliūnas.
Užstojo buvusios auklėtinės ir pasaulio čempionė
Po pasipylusių kaltinimų V. Indreliūnui ir jo kolegei Vitalijai Breivienei, dalis jų buvusių auklėtinių negalėjo patikėti, kad tokiame kontekste dėmesio centre atsidūrė jų treneriai.
Buvusi talentinga dviratininkė Milda Jankauskaitė feisbuke pasidalino savo patirtimi su minėtais dviračių sporto specialistais. „Nebuvau tobula auklėtinė, bet visada likau žmogumi. Nebuvo tobuli ir jie, bet visada atiduodavo širdį: padėta, padaryta, pasirūpinta. Kodėl niekas apie tai nekalba? Treneriai – griežti, bet mylintys. Nei vienas treneris neužaugino čempiono jo glostydamas.
Nugyventa ir išgyventa buvo visko, o išsiskyrimas santykiuose, meilėje ar partnerystėje retai kada būna gražus. Esu dėkinga už šią gyvenimo mokyklą, kuri suformavo mane kaip asmenybę, ir patikrino mano kaip žmogaus galimybes“, – teigė buvusi sportininkė.
Jai pritarė ir Justina Jovaišytė bei Eglė Tamašauskaitė. Anot dviratininkės karjerą baigusios Eglės, nėra teisinga sakyti, kad atrankos į rinktinę sistema sudaryta taip, jog kitų trenerių dviratininkėms pakliūti į ją beveik nebuvo šansų.
„2013 m. vyko pasiruošimas į pasaulio čempionatą, ruošėmės Italijoje bei Prancūzijoje. Likus kelioms dienoms iki varžybų treneriai man pasakė, kad planetos pirmenybėse nedalyvausiu, nes savo vietą grupinėse lenktynėse turiu užleisti vilnietei merginai. Analogiška situacija buvo ir su Milda Jankauskaite, kuriai teko užleisti savo vietą lenktynėse laikui. Tai buvo labai skaudu, nes buvo įdėta labai daug darbo bei pasiruošimo šiam startui“, – teigė šiuo metu Anglijoje gyvenanti mergina.
Anot jos, dalis trenerių jautė pavydą V. Indreliūnui, nes jo auklėtinės važiuodavo su naujais dviračiais, buvo pasipuošusios naujausiomis aprangomis iš Italijos, be to, reguliariai buvo rengiamos treniruočių stovyklos užsienyje.
„Ne kartą prakaitą liejome Italijoje, pasirengimo stovykloje, o prie jos labai prisidėjo Diana Žiliūtė, kuri dirbo profesionalios moterų dviračių komandos „Diadora-Pasta Zara“ sporto direktore. Tiek su ja, tiek su buvusio klubo prezidentu Maurizio Fabretto V. Indreliūnas palaikė labai gerus santykius“, – DELFI teigė kalbėjo E. Tamašauskaitė.
Prieš metus dviračių sportą palikusi J. Jovaišytė ne kartą dalyvavo treniruočių stovyklose ir paaiškino, kodėl V. Indreliūnas prie vakarienių stalo stebėjosi keistu kai kurių auklėtinių dingusiu apetitu. „Buvo tokia situacija, kad merginų svoriai augo, o prie stalo apetitas mažėdavo. Treneris niekaip nesuprasdavo, kodėl po ilgų treniruočių auklėtinės nevalgo. Išaiškėjo, kad dalis merginų slaptai treniruočių metu sustodavo parduotuvėje ir prisivalgydavo kas papuola.
Grįžus po treniruotės kai kurios merginos vakarienės nebenorėdavo. Treneriai stebėjosi dingusiu auklėtinių apetitu, bet niekada nevertė valgyti“, – pasakojo beveik prieš metus dviračių sportą palikusi J. Jovaišytė.
Nuo Lietuvos dviračių sporto bendruomenės nenutolusi ir šalies dviračių sporto naujienas sekanti buvusi pasaulio čempionė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja ir „Tour de France“ nugalėtoja Diana Žiliūtė liko labai nustebusi, kai sužinojo apie pasipylusius kaltinimus V. Indreliūnui ir V. Breivienei.
„Lietuvoje negyvenu, bet šalies dviračių sportui stengiuosi padėti iš Italijos. Visų niuansų nežinau, tačiau pažįstu tiek V. Indreliūną ir V. Breivienę kaip trenerius. Mačiau Italijoje, kaip jie dirba, bendrauja su auklėtinėmis. Neina kalba apie merginų laisvalaikį, o apie profesionalių sportininkių paruošimą.
Manau, V. Indreliūnas nori auklėtinėms perteikti, kas yra sportinė disciplina. Tai žmogus, kuris suvokia, kas yra sportininko kelias, aukoja savo laiką kaip tėvas“, – apie V. Indreliūną atsiliepė D. Žiliūtė.