Buvo priešininkai, tapo sąjungininkais
Pagal LTOK įstatus, išrinktas prezidentas teikia generalinės asamblėjos balsavimui ne tik generalinio sekretoriaus, iždininko bei trijų viceprezidentų kandidatūras, bet ir vieną vykdomojo komiteto narį.
Penktadienį Mantą Marcinkevičių nurungusi D. Gudzinevičiūtė į pastarąją poziciją pasiūlė Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidentę Sandrą Jablonskytę.
Generalinė asamblėja visas prezidentės pasirinktas kandidatūras patvirtino.
Prieš du olimpinius ciklus dziudo atstovas LTOK vykdomajame komitete dar buvo sunkiai įsivaizduojamas reiškinys.
Po 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių tuomečio Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius pradėjo sporto reformą, kurią rėmė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į parlamentą patekęs bei Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku tapęs Kęstutis Smirnovas.
Savo ruožtu, buvusio mišrių kovos menų meistro pasiūlymus tuomet bene aktyviausiai palaikydavo ilgametis LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius, nevengdavęs ir tiesiogiai oponuoti LTOK pozicijai.
Pavyzdžiui, jis aštriai pasisakė, jog olimpiečių pasirengimui reikalingos lėšos būtų nukreiptos tiesiai į sporto federacijas, o ne skirstomos per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), kurį apibūdino kaip „perteklinį tarpininką“ ir „kažkiek pinigų nugriebiantį koštuvėlį“.
D. Gudzinevičiūtė LOSC funkcijų panaikinimą iki šiol vadina valstybės klaida.
Iš nacionalinės sporto politikos lauko V. Sinkevičius dingo, kai teko susirūpinti savo vidiniu kiemu.
2018 metais dalis dziudo bendruomenės atvirai sukilo prieš LDF prezidentą, o jį rinkimuose nesėkmingai iš kėdės bandęs išversti buvęs olimpietis Marius Paškevičius galiausiai išvedė nepatenkintuosius į naujai įsteigtą Nacionalinę dziudo asociaciją (NDA).
Nuo tada lietuvišką dziudo draskė skandalai ir nesibaigiančios rietenos, ne sykį atsiritusios iki teismų bei Seimo komitetų posėdžių salių.
V. Sinkevičiui dažnai būdavo prikišamas prielankumas Rusijai, pulkas jo paties vadovaujamų ir per rinkimus balso teisę turinčių LDF narių (tarp kurių – baikerių klubas bei dziudo inventoriaus parduotuvė), kliūtys nemalonę užsitraukusiems atletams pakeliui į tarptautinę areną.
Vadinamoji opozicija net prašė parlamento paruošti specialųjį įstatymą dėl tiesioginio federacijos valdymo, kokiu nuo šalies futbolo buvo pastumtas Arūnas Pukelis. Pasiekė tik tiek, jog atlikus auditą ir pastebėjus „esminių pažeidimų“, 2022-aisiais LDF kurį laiką buvo sustabdytas valstybės finansavimas.
Bet penktadienį „Delfi“ paklausta, kodėl į vykdomąjį komitetą pasiūlė būtent V. Sinkevičiaus įpėdinę, D. Gudzinevičiūtė teigė, esą „susiskaldymo dziudo bendruomenėje nebėra“.
„Dabar istorija lygtai pasikeitė. S. Jablonskytė jau seniai yra prezidentė, viskas ten vyksta, mano akimis žiūrint, pakankamai sklandžiai. Ir vėlgi – vieno ar kito mūsų nario prezidentai yra teisėtai renkami. Negaliu abejoti jos kompetencija ar statusu, nes ji yra demokratiškai išrinkta“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Kitaip atrodo nuo LDF atskilusiems dziudo atstovams, pasak kurių, demokratijos federacijoje vis dar trūksta, o požiūrį į teisę atspindi S. Jablonskytei paskirta bauda dėl teismo nutarties nevykdymo.
Opozicija užtarimo nesulaukė
Du dešimtmečius LDF vadovavusį V. Sinkevičių buvusi jo auklėtinė ir olimpietė pakeitė 2023-iųjų vasarį.
Pats V. Sinkevičius be pareigų taip pat neliko ir tapo pirmuoju federacijos garbės prezidentu, iki gyvos galvos turinčiu teisę dalyvauti vykdomojo komiteto posėdžiuose (su patariamojo balso teise), teikti pasiūlymus, atstovauti Lietuvai tarptautiniuose renginiuose, pirmininkauti LDF etikos ir drausmės komisijai.
Alternatyviai NDA vadovaujantis M. Paškevičius permainas tuomet vadino butaforija, o S. Jablonskytę – savo pirmtako statytine.
Prabėgus daugiau nei pusantrų metų, jo vertinimu, LDF pasitempė sportinės veiklos prasme, bet kitais aspektais dziudo konfliktas lieka įšaldytas.
„Visi nori sportuoti ir siekti rezultatų, o be federacijos į tarptautinius turnyrus – niekaip. Gerai, kad federacija pradėjo dirbti, atlikti savo funkcijas. Daugiau rūpinamasi sportininkais, jų išvažiavimu į varžybas – iš tos pusės reikalai pagerėjo. Galbūt tai atsiradusios konkurencijos pasekmė.
Bet jokie valdymo modeliai, įstatai nepasikeitė, niekas čia nejuda. Kovojome dėl teisingesnės ir skaidresnės federacijos, deja, nelabai tikiu, kad realiai kažkas keičiasi. O kad S. Jablonskytė pateko į LTOK vykdomąjį komitetą man, atvirai kalbant, nenuostabu. Nei dziudo, nei olimpiniame judėjime tai nieko nekeičia, sistema lieka, tos pačios vertybės – viskas stovi vietoje“, – „Delfi“ atsiliepė M. Paškevičius.
„Pilietinio“ dziudo karo įkarštyje jis irgi ieškojo LTOK užtarimo. Bergždžiai – po kelių formalių ir neformalių susitikimų su konfliktuojančiomis pusėmis D. Gudzinevičiūtė viešai pareiškė, jog, nepaisant nuomonių skirtumų, privalu paklusti oficialios federacijos įstatams.
V. Sinkevičius tuo metu viešumoje jau nebegindavo sporto reformos.
„Buvo visokių momentų – prašėme pagalbos, paskui jau mus pačius pradėjo spausti“, – prisiminė M. Paškevičius, 2019-aisiais pasitraukęs iš LTOK struktūrai priklausančio Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidento pareigų.
Bejėgis ir antstolis
Tuo metu spustelėti LDF aktyviausiai mėgino 2022-aisiais iš federacijos narių dėl „kenkimo prestižui“ pašalintas klubas „Dziudo Tem“.
Pastarasis dvejais metais anksčiau buvo pateikęs ieškinį teismui, reikalaudamas federacijos finansinių dokumentų.
Kaune veikiančio klubo atstovai pastebėjo neatitikimų tarp LDF Registrų centrui teikiamų ataskaitų ir viešai skelbiamos informacijos apie federacijai suteiktą valstybės, savivaldybės, LTOK paramą.
Be to, kilo įtarimų, jog LDF vadovybė nedeklaruoja pajamų, gautų už Lietuvoje vykstančių tarptautinių varžybų bei treniruočių stovyklų dalyviams suteiktas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Europos dziudo sąjunga pastarąsias leidžia apmokėti grynaisiais.
„Dziudo Tem“ vertinimu, tokiu būdu 2016-2021 metais federacija galėjo nuslėpti iš viso 1,2 mln. eurų pajamų.
Kauno apygardos teismas 2022 metais įpareigojo LDF, be kitų dokumentų, pateikti atitinkamo laikotarpio kasos pajamų ir išlaidų orderius, pilnus banko sąskaitos išrašus.
„Mūsų bendruomenė – maža, žmonės pasakojasi. Girdėjome, kad per tarptautines varžybas V. Sinkevičiaus žmonės tiesiog krepšiais atsineša pinigus, gautus iš kitų šalių dalyvių. Bet kur nukeliaudavo tie pinigai – klausimas. Dėl to ir paprašėme pirminių apskaitos dokumentų“, – „Delfi“ pasakojo „Dziudo Tem“ direktorius Linas Šantaras.
Bet net ir antros instancijos teismo nutartis nepadėjo atversti LDF buhalterijos.
Federacijos vadovybei ignoruojant sprendimą, „Dziudo Tem“ kreipėsi į antstolį. Tačiau ir šiam dziudo finansų seifo užraktai liko neįveikiami.
Nuo 2023 metų vasario už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną iš LDF prezidentės asmeninės banko sąskaitos yra nuskaičiuojama 5 eurų bauda. Tad teismo sprendimo laužymas S. Jablonskytei iki šiol kainavo apie 3 tūkst. eurų.
LDF vadovei toliau nesiimant jokių veiksmų, „Dziudo Tem“ prašo teismo baudą padidinti.
„Ji yra V. Sinkevičiaus statytinė, ją išrinko tie patys LDF nariai, kurie metų metus rinkdavo V. Sinkevičių, vykdomajame komitete ją supa tie patys žmonės. Akivaizdu, kad jai pasakyta jokiais būdais neatiduoti dokumentų.
Gal laukia, kol sueis dešimties metų terminas, ir dokumentus bus galima sunaikinti. Tai ir yra baisiausia. Kaip ir tai, kad valstybė visai nepadeda kovoti su šia betvarke“, – komentavo L. Šantaras, kuris kitoje byloje ginčija ir „Dziudo Tem“ pašalinimą iš LDF narių.
„Delfi“ pirmadienį teiravosi S. Jablonskytės, kodėl nėra vykdoma teismo nutartis, ar tai nediskredituoja LDF. Taip pat kodėl stojimo mokestis norint tapti federacijos nariu siekia tūkstantį eurų – kai, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacijoje jis yra perpus mažesnis.
LDF prezidentė žadėjo pateikti atsakymus raštu, bet iki pirmadienio vakaro to nepadarė. Gavus S. Jablonskytės komentarą, straipsnis bus papildytas.
Beje, „Dziudo Tem“ šiemet vis dėlto pavyko įtikinti politikus remiantis LDF pavyzdžiu įdėti papildomą saugiklį į naują Sporto įstatymo redakciją.
Nuo naujųjų metų valstybės finansavimo negaus sporto federacijos, ribojančios teisę vidaus ginčus spręsti Lietuvos teismuose.
Nuo pernai galiojantys LDF įstatai numato, kad bet kokius ginčus privaloma spręsti išimtinai kreipiantis į Lozanoje (Šveicarija) įsikūrusį Tarptautinio sporto arbitražo teismą (CAS). Bylinėjimasis pastarajame kainuoja dešimtis tūkstančių eurų.
Primename, kad kartu su S. Jablonskyte ir D. Gudzinevičiūte naujos kadencijos LTOK vykdomajam komitetui priklausys generaliniu sekretoriumi tapęs Mindaugas Griškonis (irklavimas), iždininkas Darius Čerka (tinklinis), viceprezidentai Darius Šaluga (sporto federacijų sąjunga), Gintaras Jasiūnas (savivaldybių sporto vadovų asociacija) ir Inga Navickienė (stalo tenisas), taip pat Vytautas Polujanskas (fechtavimas), Saulius Binevičius (plaukimas), Edgaras Stankevičius (futbolas), Saulius Galadauskas (veteranai), Vaidas Budrauskas (ledo ritulys) bei Gintarė Šakytė (žirgų sportas).
Tuo metu D. Gudzinevičiūtės konkurento M. Marcinkevičiaus komandai priklausę Rokas Milevičius, Vilius Aleliūnas, Elijus Čivilis, Vytautas Janušaitis, Giedrius Gustas, Eglė Balčiūnaitė su pačiu kandidatu į prezidentus priešakyje penktadienį buvo pašalinti iš vykdomojo komiteto rinkimų motyvuojant tuo, jog nepateikė tinkamų LTOK narių įgaliojimų. Dėl tos pačios priežasties išbraukta ir Simonos Krupeckaitės kandidatūra.
