71-erių A. Usmanovas vadovavo FIE iki 2022 m. vasario pabaigos, kuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Karą Ukrainoje ir Rusijos agresiją palaikiusį oligarchą Europos Sąjunga ir JAV įtraukė į sankcionuotų asmenų sąrašą.
2022 m. uzbekas traukėsi iš FIE, o prezidento pareigas perėmė jo pavaduotojas graikas Emmanuelis Katsiadakis.
Lapkričio 30-ąją Uzbekijos sostinėje vykusiuose rinkimuose už A. Usmanovą balsavo 120 balsą turėjusių federacijos narių, Švedijos fechtavimo federacijos prezidentas sulaukė 26 balsų.
Delfi žiniomis Taškente rinkimuose balsavo ir Lietuvos fechtavimo federacijos vadovas Vytautas Polujanskas, palaikęs Švedijos atstovo kandidatūrą.
Prieš FIE prezidento rinkimus O. Drakenbergas spalį FIE etikos komiteto ir vadovo pareigas ėjusio Katsiadakio paklausė „kriterijų, kuriais remiantis buvo patvirtinta Usmanovo kandidatūra, atsižvelgiant į jam taikomas reikšmingas sankcijas“.
O. Drakenbergas taip pat paragino pašalinti A. Usmanovą iš rinkimų ir pavadino galimą jo sugrįžimą į FIE viršūnę „absurdu“.
E. Katsiadakis savo ruožtu nusiuntė laišką Švedijos fechtavimo federacijai, kuriame teigė, kad Usmanovo kandidatūra atitinka FIE chartiją, „nepaisant šiuo metu jam taikomų sankcijų“.
Kol uzbekui galioja tarptautinės sankcijos, A. Usmanovas negali dirbti FIE Šveicarijos būstinėje ar vykti į daugumą tarptautinių turnyrų, įskaitant 2028 metų vasaros olimpines žaidynes Los Andžele.
Tuo metu į FIE vadovo pareigas grįžęs Rusijos oligarchas pareiškė, kad ir toliau imsis svarbių priemonių, kad jam nebūtų taikomi „teisiškai nepagrįsti apribojimai“.
A. Usmanovas pirmą kartą buvo išrinktas FIE prezidentu 2008 m., o perrinktas 2012, 2016 ir 2021 m.
Prasidėjus plataus masto invazijai, Rusijos ir Baltarusijos fechtuotojai buvo nušalinti nuo FIE rengiamų varžybų.
2023 metų kovo pradžioje FIE uždegė žalią šviesą Rusijos ir Baltarusijos atletams, kurie į varžybas grįžo kaip neutralūs sportininkai.
Vasarą FIE drausmės tribunolas atsisakė nagrinėti Ukrainos fechtavimo federacijos skundą dėl Rusijos narystės organizacijoje. Po atsisakymo Ukrainos atstovai kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS).
Buvo laikomas turtingiausiu Rusijos verslininku
A. Usmanovas prieš 8 metus buvo siejamas su Londono „Arsenal“ klubu: verslininkas iš Rusijos buvo tapęs antru pagal svarbą Londono „Arsenal“ klubo akcininku.
Rusijos oligarchas buvo tapęs solidžiu „Facebook“ ir „Apple“ investuotoju. Be investicijų į „Twitter“, „LinkedIn“, „Groupon“ ir „Zynga“, nebrangių išmaniųjų telefonų gamintoją „Xiaomi“, jis įkūrė bendrą įmonę su „Alibaba“.
Iki 2015 m. turtingiausio ruso statusu puikavęsis verslininkas uzbekas A. Usmanovas valdo didžiąją dalį antrojo pagal dydį Rusijos mobiliojo ryšio tinklo „MegFon“ akcijų, jam taip pat priklauso nemenka dalis geležies ir plieno giganto „Metalloinvest“.
2022-ųjų pradžioje jo turto vertė galėjo siekti 11,5 mlrd. dolerių.
A. Usmanovui atsidūrus Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąraše, jau po kelių dienų Vokietijos pareigūnai perėmė jo 600 mln. dolerių vertės superjachtą „Dilbar“ – ji išskirtinė dėl joje įrengto uždaro baseino, kuris yra didžiausias pasaulyje. 2022 m. kovo 3-ąją oligarchas buvo vienas iš tų, į kurį dėmesį atkreipė ir JAV.
Taikant ES sankcijas Sardinijoje – saloje, kur didžiąją metų dalį gyvena šis Rusijos milijardierius, buvo sulaikytas jam priklausantis šarvuotas „Mercedes-Maybach S650 Guard“.
Automobilis A. Usmanovui kainavo 600 tūkst. eurų. Saloje taip pat buvo areštuotas ir kitas jam priklausantis turtas, įskaitant ir 17 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto kompleksą Pevero įlankoje ir šešis kompanijų automobilius.
Anksčiau laikraštis „The Guardian“ skelbė, kad A. Usmanovas didžiąją dalį savo turto, įskaitant jachtą, perdavė šeimos fondams ir taip galėjo išvengti sankcijų pasekmių.
