„Pays d‘Aix Venelles“ komandai atstovaujanti lietuvė prisipažino, kad sezono nutraukimas buvo skaudus, nes sezonas tiek jai, tiek ekipai klostėsi gana sėkmingai. Lietuvos tinklininkės atstovaujama ekipa pateko į Prancūzijos taurės finalo ketvertą, o elitinės Prancūzijos lygos reguliariajame sezone laikėsi pajėgiausių aštuntuke.
Rezultatyviai žaidusi lietuvė pagal naudingumą tarp Prancūzijos čempionato puolėjų užėmė devintą vietą. Prieš keletą dienų paaiškėjo, kad kitą sezoną ji į „Pays d‘Aix Venelles“ ekipą negrįš, tačiau liks Prancūzijoje. M. Šalkutė pasirašė sutartį su Paryžiaus „Saint-Cloud“ komanda, kurioje yra rungtyniavusi 2018-2019 metų sezone.
– Kokia situacija Prancūzijoje su koronavirusu šiuo metu?, – ltf.lt paklausė M. Šalkutės.
– Situacija tikrai prasta. Viskas uždaryta, veikia tik parduotuvės, vaistinės ir kepyklos, nes kaip prancūzai be savo bagečių (šypsosi, – red. past.). Gegužės 11 dieną žadama nutraukti karantiną ir pagaliau atidaryti parduotuves, diegti dažnesnį transportą. Bus privaloma dėvėti kaukes kai kuriose vietose. Taip pat, priklausomai nuo regiono, prancūzai žada atidaryti mokyklas. Deja, sportuoti normaliai negaliu, nes viskas uždaryta. Pavyzdžiui, Paryžiuje negalima sportuoti 10-19 val. Tačiau stengiuosi prieš ar po draudžiamo laiko sportuoti parke.
– Kaip įvertintum savo komandos sezoną iki jo nutraukimo? Ar skaudi buvo žinia apie nutrauktas pirmenybes?
– Tikrai gaila, kad sezonas buvo nutrauktas. Buvome labai nusivylę. Mano komanda pateko į Prancūzijos taurės finalo ketvertą ir kai šis renginys buvo atšauktas, labai nuliūdome, nes galimybė dalyvauti tokiame renginyje pasitaiko tikrai ne dažnai. O čempionate užimama 8 vieta neatspindi mūsų pajėgumo. Sezonas buvo nutrauktas pačiame mūsų komandos pakilime.
– O kaip vertini savo sezoną asmeniškai? Ar jautiesi patobulėjusi?
– Manau, kad kiekvienais metais galima tobulėti. Man teko keisti klubus gana dažnai, todėl susidurdavau su skirtingais treneriais ir jų metais. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais išmokau naujų dalykų ir tikiuosi, jog kažkiek patobulėjau. Šiame sezone įsivažiavau daug vėliau, nes turėjau labai didelius nugaros skausmus sezono pradžioje. Dėl to kai kuriose rungtynėse nepasirodžiau taip, kaip tikėjausi.
– Neseniai pasirašei sutartį su Paryžiaus „Saint-Cloud“ komanda, kurioje rungtyniavai anksčiau. Traukia Prancūzijos sostinė? Ar Prancūzija yra ta šalis, kur labiausiai norėtum tęsti karjerą?
– Taip, nusprendžiau šiemet grįžti į Paryžių. Na Paryžius, kaip miestas, man gana didokas, bet kai sukiesi savame rate, tai kodėl ne. Kadangi prieš šį sezoną žadžiau Paryžiaus klube, tai žinau kaip viskas ten vyksta, kokias sąlygas galiu gauti, kokie žmonės jame dirba. Gavau gerą pasiūlymą, todėl nusprendžiau grįžti. Kol kas taip, Prancūzija yra šalis, kuri man prie širdies. Lygis čia tikrai aukštas, pinigų saugumas 100 proc. (ypač po koronaviruso pandemijos, kai dauguma klubų biudžetų sumažėja 30-40 proc.). Ateityje galbūt būtų įdomu pažaisti Azijos šalyse ir palyginti, koks tinklinio lygis ten.
– Kuo pasižymi Prancūzijos tinklinis? Ko reikia, norint pasiekti tokį lygį?
– Manau, kad Prancūzijos tinklinio lygis išsiskiria savo greičiu. Dauguma komandų čia žaidžia labai greitai, todėl jų žaidėjos nėra išskirtinai aukštos, tačiau yra vikrios ir staigios. Žinoma, yra komandų, kurios žaidžia lėčiau, tačiau ten jau žaidėjos pasižymi išskirtiniais duomenimis. Kad pasiekti tokį lygį, manau, reikia lavinti savo trūkumus. Jeigu nesi greitas sportininkas, tai reikia dirbti su greičiu, jei nesi stiprus – dirbti su svarmenimis stiprinant viršutinę kūno dalį.
Ūgis ir smūgis nieko nereiškia kai bandai žaisti aukštesniame lygyje, nes čia pamatai, yra pilna tokių kaip tu – tokių pat aukštų, stiprių ir greitų žaidėjų. Bet ne kiekvienas žaidėjas gali turėti visas reikiamas savybes, todėl reikia su tuo dirbti. Be abejo, reikia truputį sėkmės ir šanso, kad tave pastebėtų. Tik taip galima kilti karjeros laiptais. Visi sportininkai pradeda nuo žemesnių lygų ar silpnesnių komandų.