Spalio 9-tąją Argentinos sostinėje vykusioje 133-iojoje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje buvo išrinkti devyni nauji TOK nariai. Tarp jų – ir olimpinė čempionė iš Lietuvos.
Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovaujanti 52-ejų metų D. Gudzinevičiūtė pateko tarp tų, kurių rankose – svarbiausi olimpinio judėjimo sprendimai. Tokių žmonių nėra daug. Šiuo metu – 105, o iš viso gali būti ne daugiau kaip 115 TOK narių. Todėl kiekvieno jų balsas turi tikrai nemenką svorį. Ar renkant TOK prezidentą, viceprezidentus, Vykdomojo komiteto narius, ar sprendžiant, kuris miestas taps olimpinių žaidynių sostine, kokios sporto šakos papildys olimpinių žaidynių programą, ar, atvirkščiai, bus iš jos išbrauktos, kurios tarptautinės organizacijos gaus visų siekiamą olimpinį pripažinimą. Tik jie sprendžia, ar TOK teisingai tvarkosi su savo milijardiniu biudžetu, tvirtindami jį arba išsakydami pastabas.
Bet visos šios pareigos, kaip ir medalių teikimas svarbiausiose olimpinio judėjimo renginiuose – olimpinėse žaidynėse, jaunimo olimpinėse žaidynėse, jaunimo olimpiniuose festivaliuose – tik ledkalnio viršūnė.
Net 206 šalių nacionalinius olimpinius komitetus siejančiame TOK veikia net 28 komisijos ir komitetai. Juose darbuojasi TOK nariai. Štai Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomojo komiteto narė D. Gudzinevičiūtė nuo šiol darbuosis ir TOK sportininkų palaikymo komisijoje. Jos artimiausias posėdis – sausį Lozanoje. Šios komisijos pirmininkas – legendinis Ukrainos šuolininkas su kartimi Sergejus Bubka, tarp 36 komisijos narių yra olimpiniai čempionai rusė Jelena Isinbajeva, marokietis Hishamas El Guerroujas, Rumunijos gimnastikos superžvaigždė Nadia Comăneci, kiti žinomi atletai, sporto organizacijų atstovai.
TOK biudžetas per praėjusį olimpinį ciklą (2013-2016 m.) sudarė beveik 5 mlrd. eurų. Ir šias iš rėmėjų gautas lėšas TOK dosniai dalina.
90 proc. savo pajamų TOK išleidžia olimpinio judėjimo organizacijoms, siekdamas paremti olimpinių žaidynių rengimą ir skatinti sporto plėtrą. Lėšų kasmet gauna nacionaliniai olimpiniai komitetai, atskiri sportininkai. TOK valdyti ir administruoti skiriama 10 proc. biudžeto.
Per Olimpinio solidarumo programą 2017-2020 m. TOK planuoja išdalyti 425,2 mln. eurų. 185,5 mln. eurų bus skirta pasaulinėms programoms, 195,7 mln. – žemyninėms, o 44 mln. eurų – šalių dalyvavimo olimpinėse žaidynėse išlaidoms.
Tiesa, paklausta, ar jai tapus TOK nare Lietuva gali tikėtis didesnės paramos, D. Gudzinevičiūtė šypteli: „Nemanau. Mes ir taip gauname, lyginant su kitomis šalimis, gerokai daugiau. Bet tai mūsų veiklos įvertinimas ir mūsų matomumas. Nes mes nuolat teikiame projektus, kurie laimi konkursus. Mes vieni pirmaujančių pagal projektų skaičių, o mūsų švietimo projektai pateikiami kaip pavyzdys. Štai šią vasarą sulaukėme viešnių iš TOK Švietimo departamento. Jos atvažiavo pasimokyti, pažiūrėti, kokius vykdome švietimo projektus. Tai irgi paskata nesustoti.“
D. Gudzinevičiūtė – pirmoji lietuvė, tapusi labiausiai prestižinės pasaulyje visuomeninės organizacijos – Tarptautinio olimpinio komiteto – nare. Tokį statusą iš Baltijos šalių dar tarpukariu yra turėję tik du estai ir vienas latvis.
Beje, Buenos Airėse D. Gudzinevičiūtė sveikinimų sulaukė ne tik tapusi TOK nare. Spalio 5 d. šiame mieste per pirmą kartą istorijoje vykusį TOK forumą „Olympism in Action“ D. Gudzinevičiūtei įteiktas TOK apdovanojimas „Moteris ir sportas“.
– Ką Lietuvai reiškia tai, kad lietuvė tapo TOK nare?
– Tai reiškia milžinišką mūsų bendro darbo įvertinimą. Mūsų, t. y. tų, kurie dalyvauja masiniuose LTOK renginiuose, Olimpinio solidarumo remiamose programose, įvairiausiuose kursuose sportininkams, treneriams, sporto vadybininkams.
Nuo 2012 m., kai buvau išrinkta LTOK prezidente, padarėme didžiulį darbą. Ir tai ne pagyros, nes viską parodo konkretūs rezultatai.
Kai kuriose srityse mus TOK laiko pavyzdžiu kitoms šalims. Mūsų švietimo projektus, Olimpinę dieną, išskirtinę mūsų finansavimo sistemą, kuri leidžia būti nepriklausomiems ir nuveikti labai daug naudingų darbų ne tik olimpinio judėjimo, bet ir viso šalies sporto labui, TOK labai vertina ir palaiko.
Šio didžiulio įvertinimo tikrai neprisiimu sau. Tai yra visos sporto visuomenės, mūsų olimpinės šeimos, mūsų LTOK komandos darbo vaisius.
Nors TOK nariai neatstovauja savo šaliai, tačiau prie jų pavardės visada nurodoma valstybė. Tad, kai TOK narys teikia medalius bet kuriame olimpiniame renginyje, visi mato, iš kurios šalies jis yra. Todėl ir mes tapsime dar labiau matomi.
Bet užtikrinu – kai teks priimti sprendimus, lems logika, o ne draugiški santykiai ar vieta žemėlapyje.
– 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių sostine siekiantis tapti Stokholmas rogučių, bobslėjaus ir skeletono varžybas rengtų Latvijoje. Tikriausiai latviai tikėsis paramos, remiant Stokholmo kandidatūrą?
– Tikrai nesirengiu proteguoti kažko, jei manysiu, kad jis to nevertas. Kiekvieną kartą vertinsime tai, kas yra padaryta. Tai, kad latviai su švedais gali laimėti teisę rengti olimpines žaidynes, puiku. Bet, jei bus kita šalis, kuri pasirengusi geriau, jai ir atiteks mano balsas.
TOK politika labai griežta, Tarptautinis olimpinis komitetas labai nusistatęs prieš bet kokias korupcijos apraiškas, galimybę papirkti jo narius. Todėl primygtinai prašoma deklaruoti bet kokį susitikimą, susijusį su šalimis kandidatėmis.
Štai mes prisidedame prie projekto, kurį su italais, taip pat pretenduojančiais rengti žiemos olimpines žaidynes, ir latviais rengia Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Todėl iškart pasidomėjome, kaip elgtis. TOK etikos komitetas pasakė – tokius dalykus privalome deklaruoti.
Ir, žinoma, negali būti jokių kalbų apie bet kokias dovanas.
– Šiemet LTOK švenčia savo atkūrimo 30-metį. Tad dovanų tikrai bus.
– Dovanos dažniausiai būna ne asmeninės – tai suvenyrai, skirti nacionaliniam olimpiniam komitetui.
– Teks dar dažniau keliauti į renginius užsienyje. Ar jau svarstėte, kaip paskirstysite darbus?
– Kažkuria prasme kelionės išmuša iš vėžių, ypač jei tai tolimos šalys. Kita vertus, mūsų darbai LTOK taip sustyguoti, kad kelios mano išvykos nieko nekeis.
Žinoma, veiklos tikrai padaugės. Aplinkinės šalys dažniau kvies į renginius, nes šiame regione esu vienintelė TOK narė. Sulaukti renginyje TOK nario yra ne tik prestižas.
Štai mes, kai pernai rengėmės įteikti Mindaugui Mizgaičiui Pekino olimpinių žaidynių sidabrą, manėme, kad galėsime tai padaryti patys LTOK būstinėje. Bet ne taip viskas paprasta. Ir čia palaikau TOK poziciją. Toks dalykas privalo turėti savo svarbą, iškilmingumą. Kad būtų bent menka kompensacija tam žmogui, kuris buvo nuskriaustas dėl kažkieno sukčiavimo ir negalėjo atsiimti būtent savo medalio per olimpines žaidynes. Pagal reglamentą, teikiant olimpinį medalį ne žaidynių metu, turi dalyvauti vienas iš aukščiausių valstybės vadovų ir TOK narys. Labai šaunu, kad Mindaugui medalį įteikė tuo metu Lietuvoje viešėjęs TOK prezidentas Thomasas Bachas.
O dabar, kai teiksime Londono olimpinių žaidynių bronzos medalį Austrai Skujytei, bus truputį paprasčiau, nes TOK atstovas galėsiu būti aš.
Beje, ketindama tapti TOK nare, atsisakiau dar vieno pasiūlymo. Lapkritį vyks Tarptautinės šaudymo federacijos rinkimai. Iš abiejų prezidento posto sieksiančių kandidatų buvau gavusi pasiūlymą prisijungti prie jų komandos. Atsisakiau. Nors šaudymas visada liks mano širdyje. Vis dėlto supratau, kad tikrai nebegalėsiu suderinti visų pareigų.
Juk laukia darbas ir TOK sportininkų palaikymo komisijoje. Man ši sritis nėra svetima, dar labai neseniai pati buvau sportininkė. Be to, manau, tai nebus vienintelė komisija, kurioje teks darbuotis.
– Jums labai artima ir lyčių lygybės sritis – Buenos Airėse net gavote apdovanojimą „Moteris ir sportas“. Gal dirbsite šios srities TOK komisijoje?
– Kol kas pasiūlymo nebuvo. Tačiau visko gali būti. Prieš TOK narių rinkimus sulaukiau Jordanijos princo Faisalo bin Husseino dėmesio. Jis taip pat yra TOK narys. Princas labai aktyvus lyčių lygybės srityje. Jis iškart priėjo prisistatyti, sakė, kad pažįsta mane ne tiesiogiai, o dėl mano veiklos ir labai norėtų bendradarbiauti, siekiant lyčių lygybės sporte.
Be to, apdovanojimas „Moteris ir sportas“ – ne tik gražus prizas. Tai ir konkreti pinigų suma – 30 tūkst. JAV dolerių, kurią galime panaudoti kokiam nors lyčių lygybės projektui. Tai bus dar viena galimybė išjudinti šią sritį Lietuvoje. Nes, kad ir kaip kalbėtume apie lyčių lygybę, iki jos dar labai toli. Tiesa, reikia suprasti, kad lyčių lygybė nėra tai, jog visur pradėtų dominuoti moterys.
– TOK narių amžiaus limitas – 70 metų. Tai dabar beveik 20 metų galėsite būti rami dėl savo narystės?
– Tikrai negali sėdėti sudėjęs rankų. Visi turi savo pareigas. Kai kurie – labai nemažai jų. Ir, pasibaigus kadencijai, vyksta balsavimas dėl perrinkimo. Olimpinėje chartijoje aiškiai parašyta – jei be pateisinamos priežasties praleidi dvi TOK sesijas, prarandi TOK nario statusą. Tarp TOK narių yra nemažai karališkųjų asmenų, bet ir jie visada dalyvauja sesijose.
– Tikriausiai ir iki išrinkimo nesijautėte svetima tarp TOK narių?
– Ne visus pažinojau. Bet pažįstamų ir palaikančių tikrai buvo. Jie kalbino, ramino. Puikų įspūdį padarė mano kandidatūros pristatymas: Th. Bachas labai šiltai atsiliepė ne tik apie mane, bet ir apie visą mūsų šalį – jam prieš metus vykęs vizitas Vilniuje labai patiko.
Puikiai praėjo ir mūsų pokalbis Lozanoje vasarą, kai TOK prezidentas buvo pasikvietęs mane. Palaikymą tikrai jaučiau.
– Atlikti TOK nario pareigas – teikti apdovanojimus – jums jau teko ir Buenos Airėse, kur vyko jaunimo vasaros olimpinės žaidynės. Kokias emocijas jautėte?
– Buenos Airėse tikrai teko padirbėti (juokiasi) – gal kaip naujokei davė daugiau veiklos. Apdovanojau fechtavimo, karatė, bokso, sunkiosios atletikos varžybų medalininkus.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai apdovanojau sportininkus tarptautiniuose renginiuose. Esu tai dariusi Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose, kaip EOK Vykdomojo komiteto narė – Europos žaidynėse.
Emocijų tikrai netrūksta. Ypač apdovanojant jaunimą. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tbilisyje viena mergaitė, nekantraudama, kol užkabinsiu jai medalį, tiesė rankas paimti jį pati. Ji taip laukė tos akimirkos, buvo tokia laiminga, apimta euforijos, kad nenustygo vietoje. Tai labai įkvepia. Net dabar kiekvieną kartą einant prie pjedestalo man gniaužia kvapą, matant jaunimo emocijas. Puikiai suprantu, ką jiems tai reiškia, kiek jie jau nuveikė pasiekdami tai ir koks tas medalis saldus.
Tokios akimirkos jaudina gal net labiau, nei kai man pačiai teikė olimpinį auksą. Tada dar ilgai neapleido mintis, kad aš laimėjau, dar nebuvo dingęs varžybinis užsivedimas.
– Kas jus pasiūlė į TOK narius?
– Kiekvienas, norintis tapti TOK nariu, rašo motyvacinį laišką, kuriame reikia paaiškinti, kuo gali būti naudingas. Prašymų yra daugybė. Mane Th. Bachas pasikvietė į pokalbį likus mėnesiui iki TOK Vykdomojo komiteto posėdžio. Mes kalbėjomės ilgiau nei valandą. Jis uždavė begalę įvairiausių klausimų ir po to pasakė, kad palaikys mano kandidatūrą.
– Kaip manote: kodėl?
– Manau, dėl to, kad vienas iš labai nedidelių nacionalinių olimpinių komitetų pasidarė toks matomas olimpiniame judėjime. Lietuviai tikrai pastebimi visose TOK veiklos srityse.
– TOK ne kartą supurtė korupcijos skandalai. Kokių imamasi žygių siekiant skaidrumo?
– Atėjus Th. Bachui viskas labai keičiasi. Permainos prasidėjo jau vadovaujant Jacques’ui Rogge.
Th. Bachas – dar šiuolaikiškesnis. Jis vokietis, o vokiečiai asocijuojasi su pedantiškumu, tvarka. Nors jis tikrai nėra šaltas. Tai – simpatiškas, įdomus žmogus. Jis ne tik nori tvarkos ir skaidrumo, bet ir modernumo.
TOK interneto svetainėje skelbiamas detalus organizacijos biudžetas, jį gali matyti kiekvienas.
Skandalų tikriausiai neišvengia nė viena organizacija, nes yra žmogiškasis faktorius ir nežinai, kas ką gali padaryti Bet, mano manymu, TOK dabar labai smarkiai modernizuojasi. Šios jaunimo olimpinės žaidynės buvo pirmos, kuriose dalyvavo vienodai merginų ir vaikinų. Man didžiulį įspūdį padarė bendros tarptautinės komandos. Jos jaunimą stipriai skatina neskirstyti žmonių pagal tautybę, rasę. Taip ugdoma pagarba vienas kitam. Susitikę suaugę šie sportininkai visai kitaip žiūrės į savo varžovą. Būtent varžovą, o ne priešininką. Visa tai veda į priekį. Kaip ir jaunimui įdomesnės sporto šakos, įtraukiamos į olimpinių ar jaunimo žaidynių programą.
– Viena didžiausių šiuolaikinio sporto bėdų – dopingas. Ar daug kalbama apie šią problemą TOK užkulisiuose?
– Kol kas tuose kuluaruose esu labai trumpai. Bet tai skaudi problema. Netikiu, kad jos kada nors visiškai neliks. Tačiau netolerancija dopingui turi būti. Ir ji turi būti visur, visose šalyse. Lietuvoje, be abejonės, irgi.
– Sportas ir politika yra neatskiriami dalykai. Nors Olimpinė chartija tai neigia. Kaip yra iš tikrųjų?
– Lietuvoje taip pat laikomės šio principo, kad sportas ir politika yra skirtingi dalykai, tačiau tai nereiškia, kad nebendraujame su politikais. Bet patys nepolitikuojame ir raginame to nedaryti mūsų aplinkos žmonių.
Aišku, negalima visiškai atsieti sporto ir politikos. 2015 m. pirmosiose Europos žaidynėse pirmą kartą per 20 metų matėme Armėnijos komandą Azerbaidžane. Mano manymu, tai milžiniškas laimėjimas. Pjongčango žaidynėse Šiaurės Korėjos komanda pasirodė Pietų Korėjoje. Rio de Žaneire dalyvavo pabėgėlių komanda. Visa tai – sporto politikos pasiekimas, labai svarbus taikai palaikyti ir dialogui visame pasaulyje.
– Sportas ir politika susiduria ir Lietuvoje. Spalį Seime priimtas Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Kaip jį vertinate?
– Mes labai kritikavome pirmąjį įstatymo variantą, kuris buvo visiškai neparuoštas. Pavadinti tobulu dabartinio irgi negalime. Nes daug spragų išlenda, taikant bet kokį įstatymą. Bet džiaugiamės, kad jis priimtas.
Džiaugiamės dėl bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija. Tai atvers naujas galimybes moksleivių sportui. Juk pradžių pradžia turi būti darželyje ir mokykloje. Vėliau jau galima specializuotis sporto mokyklose, padedant federacijoms.
Dabar startavo mūsų naujas projektas kartu su Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis „Sporto savaitė“. Į jį užsiregistravo per 600 klasių. Taip mes norime užpildyti tuštumą, kuri buvo tarp darželinukų ir mokyklų žaidynių dalyvių. Tikimės, kad dabar ši grandinėlė atrodys geriau.
– Pastaruosius kelerius metus vyko Lietuvos sporto pertvarka, sulaukusi daug neigiamų įvertinimų. Ar ji neatvers spragos tarp dabartinių olimpiečių ir jų pamainos?
– Ši spraga jau yra ir ji labai matoma. Dar prieš sunaikinimą Lietuvos olimpinis sporto centras atsisakė rengti pamainą. Tada ir prasidėjo nuosmukis. 27 sportininkus turėjome jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre, 24 – Nandzinge, o Buenos Airėse jau buvo tik 15. Gerokai skiriasi ir laimėtų medalių skaičius.
Spraga ne tik čia, bet ir LOSC, kaip didelio meistriškumo sportininkų rengimo įstaigos, funkcijos panaikinimas. Tai paveiks ir Tokijo žaidynes, kuriose, bijau, mes neturėsime tiek sportininkų, kiek buvo Rio de Žaneire.
* * *
Kartu su Daina Gudzinevičiūte naujais TOK nariais išrinkti dar aštuoni olimpinio judėjimo atstovai. Jų kandidatūras TOK Vykdomasis komitetas atrinko praėjusią vasarą, po to patikrino TOK Etikos komisija.
Po rinkimų Buenos Airėse TOK narių skaičius padidėjo iki 105. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115. Iki 70 TOK narių gali būti individualūs, nesusiję su jokiomis einamomis pareigomis asmenys, 15 – karjerą tęsiantys sportininkai, 15 – tarptautinių sporto federacijų arba asociacijų atstovai, 15 – nacionalinių olimpinių komitetų arba jų asociacijų nariai.
Individualūs TOK nariai renkami neribotam laikui, bet jų amžius negali viršyti 70 metų.
D. Gudzinevičiūtė ir dar keturi naujai išrinktieji tapo individualiais TOK nariais. Jie atrenkami pagal asmeninį indėlį į pasaulinį olimpinį judėjimą.
Kartu su LTOK vadove individualiais TOK nariais dar tapo Ruandos olimpinio komiteto pirmoji viceprezidentė Felicite Rwemarika, TOK sportininkų palaikymo komisijos atstovė iš Afganistano Samira Asghari, Paragvajaus olimpinio komiteto prezidentas Camilo Perezas Lopezas Moreira ir Italijos olimpinio komiteto prezidentas Giovanni’is Malagò.
Šias penkias kandidatūras TOK Vykdomajam komitetui pasiūlė TOK narių rinkimų komisija, kuriai pirmininkauja Didžiosios Britanijos princesė Ana.
Dar keturi iš naujų narių atstovauja olimpinio judėjimo organizacijoms – nacionaliniams olimpiniams komitetams (Ugandos olimpinio komiteto prezidentas Williamas Frederickas Blickas, Butano olimpinio komiteto prezidentas Jigyelis Ugyenas Wangchuckas) ir tarptautinėms asociacijoms (Tarptautinės gimnastikos federacijos prezidentas Morinari’is Watanabe, Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas).