Šios varžybos – antrasis Kuršių marių plaukimo maratonų serijos etapas. Pirmasis birželį buvo surengtas Jonavos rajone esančioje Šveicarijoje, o finalinis liepos 11 d. vyks Kuršių mariose.
Lampėdžiuose dalyviai, kurių gretose buvo ir plaukimo mėgėjai iš Latvijos, lenktyniavo 400 m, 2 km ir 4 km distancijose.
Nors prognozės žadėjo lietų, tačiau varžybų metu oro sąlygos buvo puikios.
„Gera nuotaika išvaikė debesis“, - juokėsi pagrindinis maratono organizatorius, Kauno plaukimo federacijos prezidentas Arlandas Antanas Juodeška. Jis ir pats įveikė 400 m nuotolį.
Ilgiausioje, 4 km distancijoje, greičiausias buvo ir pirmajame etape Šveicarijoje triumfavęs vilnietis Edgaras Štura. Antras finišavo Tadas Leveris, o trečias – nugalėtojo brolis Artūras Štura.
Broliai Šturos ir tarp pretendentų laimėti pagrindinį sezono prizą „Super Grand Prix“. Šioje įskaitoje skaičiuojami rezultatai, pasiekti 5 km nuotolyje Šveicarijoje, 4 km distancijoje Lampėdžiuose ir 10 km maratone Kuršių mariose.
Tarp moterų nugalėtojomis tapo latvės Patricija Ozola ir Ilzė Aigarė. Greičiausia lietuvė – panevėžietė Rugilė Girštautaitė.
E. Štura ir I. Aigare surinko daugiausia taškų „Super Grand Prix“ įskaitoje. Joje rezultatai skaičiuojami pagal Tarptautinės plaukimo federacijos sistemą, kuri leidžia sulyginti įvairių amžiaus grupių plaukikų galimybes.
2 km nuotolyje nugalėjo kauniečiai Marija Rutkauskaitė ir Kajus Stankevičius. Abu šie sportininkai tapo greičiausiais plaukikais iki 24 metų, tad jiems be nugalėtojų taurių atiteko ir specialūs šiai amžiaus grupei įsteigti prizai – jėgos aitvarų valdymo pamokos Kintuose.
Šios distancijos dalyviai rungiasi dėl „Grand Prix“ nugalėtojo titulo. Jis atiteks plaukikui, surinkusiam daugiausia taškų Šveicarijos 2,3 km be Lampėdžių ir Kuršių marių 2 km rungtyse.
Lampėdžiuose „Grand Prix“ įskaitoje labiausiai pasižymėjo Aida Vilimienė ir Jonas Mickeliūnas.
400 m distanciją, kurioje startavo ir plaukikai su negalia, greičiausiai įveikė Kauno plaukimo mokyklos atstovai Aurimas Krivka ir Urtė Eivaitė.
Apdovanojimai atiteko ne tik nugalėtojams ir prizininkams. Vyriausio dalyvio prizas įteiktas 79 metų marijampoliečiui Stasiui Grigui, jauniausio – dešimties metų kaunietei Miglei Taletavičiūtei.
Lietuvos olimpiečių asociacijos viceprezidentė, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė Birutė Statkevičienė apdovanojo valingiausius plaukikus, ilgiausiai užtrukusius 4 km distancijoje.
Įvairių ilgų nuotolių plaukimų atvirame vandenyje nugalėtoja ir prizininkė B. Statkevičienė šįkart varžybose nedalyvavo, bet įveikė 400 m nuotolį lydėdama savo auklėtinius neįgaliuosius sportininkus.
Po finišo ne visi plaukikai pasirinko poilsį. Ištvermingiausieji dar kartą šoko į vandenį ir išmėgino naujovę – kartu su profesionaliais vandensvydininkais pasiskirstę į tris komandas žaidė vandensvydį Lampėdžių karjere.
Nugalėjo Kauno plaukimo mokyklos ekipa, antra buvo Kauno „Bebro“ komanda, trečią vietą užėmė Elektrėnų MSC.
„Iš viso Lampėdyje startavo 134 plaukikai, o po to prie jų prisijungė 32 vandensvydininkai. Tad bendrai subūrėme beveik 170 dalyvių. Tai tikrai puikus rezultatas“, - džiaugėsi A. A. Juodeška.
Kaip ir Šveicarijos Joninių maratone, Lampėdžiuose buvo kovojama ir dėl galimybės liepos 11 d. lenktyniauti Kuršių marių maratono 10 km distancijoje, vainikuosiančioje pirmą kartą rengiamas trijų etapų „Super Grand Prix“ varžybas.
Joje startuos tik kvalifikacinius normatyvus įvykdę plaukikai. Jų turėtų dalyvauti apie 30. Dėl „Grand Prix“ titulo besivaržantys plaukikai paskutiniame etape lenktyniaus 2 km distancijoje.
Liepos 11-ąją Kintuose plaukimo maratono dalyvių ir žiūrovų laukia ne vienas renginys. Plaukikus distancijoje lydės istoriniai kurėnai, Kintų bendruomenei organizatoriai kartu su Vydūno kultūros centru dovanos vandens ir kitokių pramogų šventę.
Kuršių marių plaukimo maratono pradžia numatoma liepos 11 d., 12 val.