„Stovėti su viena ranka niekas nemokina, čia tik pats gali išmokti“, – sako M. Praniauskas, kurį jau oficialiai galima laikyti Gineso rekordininku. Savęs profesionalu nelaikantis lietuvis dar kovo mėnesį neoficialiai pagerino stovėjimo su viena ranka ant balansinio kamuolio pasaulio rekordą, kai išsilaikė 1 min. 7,65 sek.
Senasis rekordas buvo 52,4 sek., todėl laikas pagerintas daugiau nei užtikrintai, o svarbiausia – rekordas jau yra patvirtintas.
Dar įspūdingiau pagerintas stovėjimo dviem rankomis ant balansinės lentos Gineso rekordas. Anksčiau geriausias rezultatas pasaulyje buvo 55 sek., o M. Praniauskas ant lentos žemyn galva išsilaikė net 1 min. 47 sek.
Be to, po gatvės gimnasto kojomis krito ir stovėjimo su viena ranka ant žemės rekordas, kadangi lietuvis išsilaikė 1 min. 16 sek., o ankstesnis rezultatas buvo 1 min. 11 sek. Pasak M. Praniausko, jam ant nestabilaus paviršius stovėti yra lengviau, kadangi jis puikiai sugeba balansuoti.
Prie šių įspūdingų pasiekimų Kaune gyvenantį, bet Kupiškyje gimusį akrobatą privedė traumos, kurios užkirto kelią dalyvauti varžybose. Daugkartinis gatvės gimnastikos varžybų čempionas, Baltijos šalių fitneso varžybų pirmos ir antros vietos laimėtojas dar prieš dvejus metus dalyvavo „Lietuvos talentų“ superfinale, o dabar dirba ir asmeniniu treneriu, kur nori savo pasiekimais įkvėpti auklėtinius.
Savo vardą ir pavardę į Gineso rekordų knygą įrašęs M. Praniauskas bendraudamas su Delfi pasakojo apie naujai atrastą galimybę save realizuoti, treniruočių specifiką, psichologinį pasiruošimą ir šviežią rekordą, kurį nufilmavo vos prieš kelias dienas.
– Kada pradėjai siekti Gineso rekordų ir kodėl tai darai?
– Įdirbis buvo padarytas anksčiau. Mano ruošimasis prasidėjo gal nuo 13 metų, kai pradėjau sportuoti. Pati mintis atėjo po traumų, nes turiu 3 kelio traumas. Seniau dalyvaudavau gatvės gimnastikos varžybose, bet traumos nebeleido parodyti viso potencialo.
Visai netyčia iš draugo gavau pasiūlymą pasidomėti Gineso rekordais, kad galėčiau čia save realizuoti. Ta sportinė ugnelė blėso ir reikėjo naujo sportinio intereso, o sportuoju tikrai daug laiko – ne valandą ar dvi per dieną.
Kadangi nebegalėjau dalyvauti varžybose, reikėjo naujo tikslo. Vis tiek pasirodymai ir rodymasis žmonėms suteikia vidinio pasitenkinimo.
– Esi jau pagerinęs net kelis Gineso rekordus. Koks yra tas pirminis jausmas, kai užfiksuoji naują rekordą?
– Vienas jau patvirtintas, kitų dar laukiu atsakymo. Kai nufilmavome, tai tas jausmas toks dviprasmiškas, nes žinai, kad dar lauksi atsakymo ir labai ilgai lauksi. Čia kaip futbole, emocija ateina tik po VAR peržiūros. Padariau, sau įrodžiau, bet norisi to sertifikato, tai jo reikėjo laukti. Kai sulaukiau, tai buvo daug emocijų, pergalė sau ir Lietuvai.
– Kurį iš jų užfiksuoti buvo sunkiausia? Kodėl būtent šiuos rekordus pasiryžai gerinti?
– Sunkiausias buvo stovėti su viena ranka ant žemės. Nors kiti 2 atrodo vizualiai sudėtingiau, nes reikia balansuoti, bet man manevruoti lengviau, kai yra judrus paviršius.
Manau, kad tie rekordai buvo artimiausi man, kadangi pasidomėjau rezultatais, pasimėginau ir vieną praktiškai iš karto pagerinau. Tas įdirbis iš anksčiau leido gerinti rekordą ir suteikė pasitikėjimo. Kitiems trūko laiko, teko praktikuotis – ilgas procesas.
Duodi užklausą, lauki leidimo vykdyti rekordą ir turi metus laiko padaryti. Padaręs lauki 4 mėnesius, o jeigu kažkas netinka, turi tikslinti detales ir vėl laukti. Rekordui su lenta reikėjo patikslinimo, tai pateikiau duomenis ir dabar turėsiu laukti dar 3 mėnesius. Jeigu nori visko greitai, gali mokėti pinigus, bet aš kadangi rėmėjų neradau, nors tikrai ieškojau, tai viską darau savo lėšomis.
– Kaip atrodė tavo treniruotės ir kokie buvo jų akcentai?
– Specifika yra stovėti ant rankų – vienos arba dviejų. Taip pat svarbus bendras kūno lavinimas. Ištvermės lavinimas yra stovėjimas ant dviejų rankų, kai visas kūnas dega, bet turi vis tiek laikytis, turi kovoti.
Kiekvieną dieną tokį jausmą jutau. Esu dirbantis žmogus, tai būna, kad 23–24 valandą vakaro darau tas ištvermės treniruotes. Laiko negailiu, finansų irgi, labai daug darymo iš idėjos. Manau, kad ne kiekvienas taip galėtų, nes tu turi tuo gyventi ir labai norėti. Kažkada vaikystėje per televizorių matydavau tuos rekordus, o dabar ir pats esu rekordo savininkas.
Treniruojuosi bendrai, lavinu kūną ir pasirodymams, triukams. Reikia gero fizinio pasiruošimo. Kadangi įdirbis yra, nereikia pagrindų ir galiu dirbti ties ištverme.
– Kada užfiksavai rekordus ir kodėl patvirtinimo procedūra yra tokia ilga?
– Yra rekordų, kurie trunka po 24 valandas ar ilgiau, o maniškiai porą minučių. Manau, kad yra tvirtinimo prioritetai pagal finansus. Kovo 30 dieną nufilmavome, įprastai per 4 mėnesius pateikia atsakymą, bet atsiuntė dokumentą dar vėliau. Vienas rekordas užfiksuotas kovo 22 dieną, dar anksčiau už patvirtintą, bet ten prašė patikslinti detales, todėl dabar vėl reikės papildomai 3 mėnesius laukti.
Su viena ranka, kur stovėjau ant žemės, tai jį padariau gal prieš 3–4 savaites – jis labai šviežias. Sekmadienį dariau dar vieną, nes noriu iš viso padaryti 5, tai pavyko užfiksuoti ir netrukus tvarkysiu dokumentus.
Čia buvo „Diamond Grip“ stovėjimas ant dviejų rankų – turi suformuoti tokią kaip širdelę iš pirštų. Stovima vertikaliai, ranka prie pat rankos. Kartais jie turi rekordus nustatę, kurie dar nėra padaryti, bet jie pagal panašius nustato gaires – kiek turi minimaliai padaryti, kad fiksuotų rekordą. Reikėjo 2 minutes, gan sudėtingas rekordas ir labai trapus, nes užfiksavau 2 min. 0,04 sek. Tai įtilpau, o ar kažkas mėgino šį rekordą pasiekti anksčiau – nežinau.
– Kiek šie rekordai reikalauja ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasiruošimo?
– Psichologija svarbi tada, kai nebenori, raumenis diegia, skauda, bet turi kentėti. Treniruojuosi vienas, tai turiu pats save spausti. Niekas iš šono nepasakys, kad daryčiau daugiau ar stipriau. Man yra svarbu bandyti, nes žinau, kad labai gailėsiuosi jeigu nepamėginsiu. Jeigu neišeitų pasiekti rekordo, pasinervuočiau, bet bent jau būčiau pabandęs. O jeigu nieko nedaryčiau, nesijausčiau gerai. Geriau pamėginti ir pakentėti vardan geresnio tikslo bei iššūkio sau.
Atliekant šiuos pratimus – apkrovos riešui tikrai didelės, nes jie visaip kraiposi ir žmonės manęs klausia: „Kaip nelūžta?“ Viena koja stovėti ant balansinio kamuolio yra sudėtinga, o aš stoviu ant vienos rankos, žemyn galva, sveriu 94 kilogramus, o tai įspūdingas skaičius šiame sporte. Netikėtumo faktorius visada yra.
– Kokius dar rekordus norėtum pagerinti?
– Pirminis tikslas buvo 3 rekordai, bet po to pradėjau domėtis daugiau, nes sportinis pasirengimas paaugo, išlavinau ištvermę. Pasidomėjau dėl dar dviejų, tai vienas dar yra likęs. Pati Lietuva turi savo rekordus, „Lietuvos įspūdingiausių pasiekimų“ knygą, tai jie iškart visus 3 rekordus patvirtino ir pagyrė.
Likęs rekordas man asmeniškai yra vienas įspūdingiausių, nes yra atliekamas ant balansinio kamuolio viena ranka ir reikia atkelti svorį, hantelį. Šiuo metu galiu atkelti 52,5 kilogramus. Manau, kad šitas rekordas laikytųsi labai ilgai ir tai man būtų didžiulis laimėjimas.
Be to, kai siekiau rekordų, rezultatai buvo geresni treniruotėse, o filmuojant jaučiau psichologinį spaudimą ir tie laikai šiek tiek suprastėjo.
– Ar būtent Gineso rekordų siekimas dabar yra didžiausias tavo tikslas?
– Apskritai, tai norėjau žmonėms, kuriuos treniruoju, parodyti, jog galima praktiškai iš niekur tokius dalykus daryti. Tuo pačiu ir sau įrodžiau. Be rekordų siekimo dar ruošiuosi fitneso iššūkio (angl. fitness challenge) varžyboms. Tai yra nauja Lietuvoje, bus tik antros varžybos. Noriu čia sportinį potencialą parodyti, o rezultatai mano, lyginant su užsieniu, tikrai geri. Bus Lietuvos čempionatas, jeigu pavyks pasirodyti gerai – Europos ir pasaulio čempionatai. Vėl jaučiu ugnelę, kuri po traumų buvo išblėsusi.