Lietuva jau yra užsitikrinusi vietas individualiose moterų sprinto ir keirino rungtyse, o į jas teoriškai pretenduoja Simona Krupeckaitė bei Miglė Marozaitė.
Apskritai 37-erių S. Krupeckaitei tai būtų jau penktosios (!) olimpinės žaidynės karjeroje, Miglė jose tik debiutuotų.
Šis duetas turi šansų kartu startuoti olimpinėse žaidynėse, jei tik pasaulio čempionate išlaikys dabartines pozicijas komandinio sprinto reitinge, kuriame Lietuvos komanda užima 7-ą vietą, o į olimpines patenka 8-ios šalys.
Maža to, iškovota olimpinė vieta komandinio sprinto rungtyje atvertų platesnius vartus į Tokiją: garantuotų abejoms dviratininkėms startus individualiose keirino ir sprinto rungtyse.
Be šių dviejų dviratininkių planetos pirmenybėse startuos Olivija Baleišytė (daugiakovė) ir Vasilijus Lendelis (sprintas, keirinas).
Ranka olimpinis kelialapis pasiekiamas O. Baleišytei. Šiuo metu 21-erių panevėžietė daugiakovės rungties olimpiniame reitinge užima 21-ą vietą.
Anot trenerio Dmitrijaus Leopoldo, Olivijai pasaulio čempionate reiktų pasiekti tokį rezultatą, kad jis olimpiniame omniumo reitinge leistų panevėžietei pakilti bent laipteliu aukščiau arba planetos čempionate dviem pozicijomis aplenkti Šveicarijos dviratininkę Andreas Waldis, kuri olimpiniame reitinge užima 20 vietą.
Vienas lauke – ne karys: V. Lendelis per pastaruosius dvejus metus beveik vienas rinko taškus į olimpinį taškų krepšelį, tačiau vien jo indėlio nepakanka, kad sportininkui atsivertų durys į olimpines žaidynes.
Prieš pasaulio čempionatą laidos „Sportinė forma“ kūrybinė grupė viešėjo Panevėžyje „Cido“ arenoje, vieninteliame dviračių treke Baltijos šalyse ir domėjosi mūsų šalies treko rinktinės olimpinės atrankos finišu.
Čia treke ratus suko ne tik pajėgiausi mūsų šalies treko dviratininkai, bet ir Rusijos nacionalinė komanda.
Kodėl rinktinės treneris D. Leopoldas džiaugiasi Rusijos atletų draugija, ką dviratininkai veikė per paskutines treniruotes, kokie moterų sprinto komandos privalumai ir trūkumai bei kuo ypatingi 20 tūkstančių eurų kainuojantys mūsų komandos dviračiai? Ką Lietuva reiškia neseniai mūsų šalies pilietybę gavusiam D. Leopoldui? Apie visa tai laidoje „Sportinė forma“ mintimis pasidalino D. Leopoldas ir S. Krupeckaitė.
– Kelios dienos iki pasaulio čempionato, kokie svarbiausi tikslai Berlyne?, – paklausėme D. Leopoldo.
– Tikslas – kuo daugiau gauti vietų olimpinėse žaidynėse. Komandiniame sprinte sieksime ne užkariauti visą pasaulį ar visus nugalėti. Reikia užimti tokią vietą, kuri leistų mums išlaikyti dabartines pozicijas olimpiniame reitinge.
Mes negalime pralaimėti Naujajai Zelandijai daugiau nei 4-iomis vietomis.
– Sprinto komandos patekimas į aštuntuką būtų rimta paraiška olimpiniams kelialapiams?
– Iš esmės taip, patekimas į aštuntuką garantuotų pakankamai taškų, kad vasarą keliautume į olimpines žaidynes. Visas dėmesys – komandinio sprinto rungčiai, nes čia iškovojus vietą olimpiadoje, atsivertų dvi vietos ir individualiose rungtyse – keirine ir sprinte.
– Sausio pabaigoje sprinto komanda finaliniame pasaulio taurės etape Kanadoje iškovojo bronzos apdovanojimą, ką šis rezultatas pasako apie mūsų dueto galimybes?
– Suprantate, dabar gal ne rezultatas svarbus, o pozicija olimpiniame reitinge. Dvejus metus rinkome taškus, o olimpiadoje tik 8-ios komandos turės teisę startuoti.
Olimpinės atrankos starte buvo tokia kalba – merginos, viską galite, nors mūsų komanda buvo pakankamai žalia. Kalbėjome, kad jei pavyks į olimpiadą patekti per komandinį sprintą, bus viskas įmanoma.
Dabar panašu, tikslingai žengiame to tikslo link, o pasaulio čempionatas – paskutinė stotelė olimpinio bilieto medžioklėje.
– Treniruotė vyksta kartu su Rusijos dviratininkų komanda, ko gero, skirtumas yra treke minti vienam ir minti greta skaitlingo būrio grupelės?
– Žinoma, tai labai padeda. Pratybos su žmonėmis, kaip vadiname, gyvas greitis. Aišku, tą greitį galima pasiekti minant vienam ar greta motociklo, bet tu niekada nežinai, apie ką mąsto greta skriejantis dviratininkas, kokie jo artimiausi sprendimai. Reikia nepasiduoti, minti su tuo, kuris turi savo planą. Tokios treniruotės yra labai naudingos.
– Ko siekiama per likusias paskutines treniruotes, išlaikyti esamą sportinę formą, gerinti greičio, ištvermės savybes?
– Sportinė forma jau pasiekta, mes tikriname, koks maksimalus greitis, kada galime jį išvysti ir kaip dviratininkas galvoja, priima sprendimus važiuodamas tokiu greičiu.
Gal žmonėms atrodo, kad viskas paprasta, laimi tas, kas tiesiog greičiau mina. Kartais taip, bet tai ne pagrindinis dalykas. Važiuojant 70 km/ val. greičiu, o vyrai dabar pasiekia ir 75 km/ val. greitį treke, reikia galvoti, kada tikslingiausia išvystyti tą greitį, kur ir kaip važiuoti, pasirinkti trajektoriją, kaip pergudrauti savo oponentą. Svarbu ir sprendimo priėmimo laikas. Tie momentai ir lemia rezultatą, tuos dalykus per paskutines treniruotes mes ir tikriname.
– Sprintas ir keirino rungtis, kur svarbesnis greitis, kur – šaltas protas ir pasirinkta taktika?
– Vienodai, visiškai vienodai. Gal keirine reikia daugiau ramybės. Kaip aš aiškinu savo sportininkams, jie iš varžybose turi ir kovoti, ir numatyti kelis ėjimus į priekį. Jaustis taip, lyg jau stebėtų anksčiau matytą filmą, tarsi sėdėdami prie televizoriaus žinotų, kad štai dabar bus taip ir anaip.
Taip dviratininkas turi jaustis per savo startą, tokiu atveju priims teisingą sprendimą. Tik tą turi padaryti skriedamas 70 km/ val. greičiu.
– Pasaulio čempionate startuos ir Vasilijus Lendelis, ar jis jau pasiruošęs kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų svarbiausiose varžybose?
– Tikrai taip. Jis labai galingas, dažnai veža medalius ar lieka labai arti prizininkų pjedestalo. Bet problema tokia, kad vienas žmogus olimpinėje atrankoje negali iškovoti olimpinio kelialapio.
Neužteks tų taškų arba turi būti toks žmogus, kuris per dvejus laimėtų visas pasaulio taures ar būtų bent jau prizininku.
O jo tikslai Berlyne paprasti – kuo arčiau prizininkų pjedestalo. Manau jis, kaip sportininkas, turi kur kas aukštesnius tikslus, nei aš. Jis turi sau kelti tikslą atsidurti ant apdovanojimų pakylos.
– Simona Krupeckaitė profesionaliame sporte – beveik du dešimtmečius, kas jai leidžia išlikti greta pasaulio elito, greta pajėgiausių planetos sprinterių?
– Nežinau, užsispyrimas nebent. Atvirai pasakius, nežinau, kodėl ji tą daro ir sugeba išlikti tokiame lygyje. Tik užsispyrimas, meilė tam darbui ir atsakomybė atsidūrus žiūrovų pilname treke, noras apginti savo vėliavą.
– O kaip Miglė, kur jos stiprybės ir trūkumai?
– Jos vienintelė silpnybė – psichologija. Gal tai dėl to, kad vėlai atsidūrė dviračių sporte, vos prieš 6-ius metus.
Ji visur stipri, visur. Jei įsivaizduojate stiprią sprinto dviratininkę, ji būtent tokia. Miglė gali viską, ji be galo talentinga, bet kol kas sunku jai susitvarkyti su spaudimu, ypač tarptautiniuose startuose.
– Gruodžio pabaigoje buvo džiugi diena jūsų gyvenime, tapote Lietuvos piliečiu, koks jausmas apėmė laikant rankose Lietuvos respublikos pasą?
– Daug emocijų. Pamenu, neturėjome daug laiko tuo pasidžiaugti, viskas vyko tarp skrydžių. Labai ilgai ėjau to link, daug laiko užėmė dokumentų tvarkymas, galima sakyti, dešimties metų kelionė.
Skaičiau komentarus, kad kažkas man padėjo, bet nieko panašaus. Viskas bendra tvarka, iš pradžių – penki metai gyvenimo Lietuvoje, tada kalbos testas, nuolatinis leidimas gyventi, tada Lietuvos pilietybės prašymas.
Tas prašymas galioja 2 metus. Per tą laiką reikėjo surinkti dokumentus atsisakant Rusijos pilietybės. Ilgas, varginantis procesas.
– Ką jums reiškia ši valstybė?
– Tai mano namai. Prieš tai juk buvau sportininkas, nors turėjau rusišką pasą, gyvenau kelionėse, varžybos, treniruočių stovyklos, čempionatai.
O dabar Lietuva – mano namai, čia sūnus gimė, čia ilgai dirbu, galima sakyti, apsistojęs jau.
– Kaip per jūsų darbo metus keitėsi treko dviračių technologinis progresas?
– Nesu didelis ekspertas, bet pavyzdžiui, britams dabar dviračius projektavo ir gamina buvusi F-1 kompanija „Lotus“.
Tų dviračių kaina nereali, už vieną dviratį – apie 120 tūkstančių svarų.
– Mūsų komanda rieda su prancūzų kompanijos „Look“ dviračiais. Kodėl būtent jie?
– Aš asmeniškai ieškau optimalaus varianto, tokio, kuris būtų įkandamas, patikimas ir būtų gerai vertinamas dviračių sporto hierarchijoje.
Jie atitinka geometriją, patogu tai, kad perkame visą komplektą, nereikia papildomai atskirai ieškoti detalių, pačiam komplektuoti, be to, jame – mums įperkamos pačios pažangiausios technologijos.
Viso komplekto kaina – apie 20 tūkst. eurų.
– Kaip dažnai reikia keisti dviračius?
– Vienas dviratis – dviem, daugiausia trims sezonams, jei anksčiau laiko išvengta griovimo. Jie praktiškai vienkartiniai. Po vieno normalaus griuvimo reikia naujo dviračio.
Buvo toks atvejis, kai ant naujo dviračio atsisėdęs žmogus griuvo. rėmas kone iškart lūžta pusiau.
Na, viso naujo komplekto nereikėjo, pakako pakeisti rėmą, kainuojantį apie 7500 eurų. Buvo ir toks atvejis.
