Lietuvos trenerių profesinės sąjungos (LTPS) pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis pabrėžė, kad labai daug lemia sporto šakų atstovų nesusikalbėjimas su politikais.
„Sportas yra tokia veiklos sritis, kuri valstybei neša neabejotiną pridėtinę vertę tarptautinėse arenose lyginant su investicijų dydžiu. Minimaliomis investicijomis, o kai kurios sporto šakos – išvis be lėšų – pasiekia labai sėkmingų rezultatų ir garsina Lietuvą labiau nei kai kurie abejotini valstybės projektai“, – kalbėjo L. Dieninis.
Pasak L. Dieninio, nors buvo žadėta, kad sporto biudžetas pasieks prieškrizinį lygį, metų pabaigoje pažadai vėl liko tik pažadais.
LTPS pirmininkas ir sportinio ėjimo treneris Kastytis Pavilonis atskleidė, kad sportininkams olimpiniam pasirengimo ciklui trūksta 300-400 tūkst. eurų.
„Šie metai yra pagrindiniai, kuomet reikalingos lėšos pasirengimui Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Dėl lėšų trūkumo galime prarasti olimpinius kelialapius. Pavyzdžiui, Imtynių ir Bokso federacijos šiais metais jau skolinosi pinigų kitų metų sąskaita, kad galėtų išvykti į pasaulio pirmenybes, o ir jose olimpinio kelialapio neiškovojo. Kadangi olimpinės žaidynės vyks Brazilijoje, dauguma varžybų vyksta vakariniame Žemės pusrutulyje, todėl kaštai smarkiai išauga“, – aiškino K. Pavilonis.
Nors sparčiai daugėja Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių normatyvus įvykdančių Lietuvos sportininkų, dabartinėje situacijoje labai miglotai atrodo ateities perspektyvos. Mat smarkiai apkarpytas biudžetas olimpinei pamainai.
„Be krepšinio rinktinės, jau turime 35 olimpiečius. Valstybės tikslas yra 70 olimpiečių. Šį tikslą pasiekti yra realu, bet pakartoti bus sudėtinga. Niekas nepadeda olimpiečių pamainai. Reikia 10 metų, kad būtų galima paruošti olimpinių žaidynių dalyvį. Prieš krizę olimpinei pamainai būdavo skirta 800 tūkst. eurų, o dabar – 106 tūkst., nors kaštai išaugo. Dėl to sportininkai turi net vežtis savo produktų, kad galėtų tinkamai ruošis varžyboms“, – sakė K. Pavilonis.
K. Pavilonio teigimu, nors jis ne kartą bendravo su Premjeru Algirdu Butkevičiumi, iš valstybės dažniau girdimi pažadai, o ne realūs veiksmai.
„Mes prašėme olimpinei pamainai skirti 388 tūkst. eurų, bet sulaukėme neigiamo atsakymo. Nenoriu kaltinti vien Premjero, nes jis turi prižiūrėti visą biudžetą, tačiau jo aplinka, atsakinga už sporto sritį, nepadarė savo darbo, ir todėl finansavimas sportui liko nepadidintas. Blogiausia, kad tie pinigai iš pradžių buvo pažadėti, ir kai kurie sportininkai avansu jais pradėjo naudotis“, – sakė K. Pavilonis.
Lietuvos valstybė kultūrai skiria 380 mln. eurų metams, o sportui – 80 mln. eurų.
„Kas daugiau reprezentuoja valstybę? – klausė K. Pavilonis. – Žinoma, Lietuvą garsina ir teatralai, aktoriai, bet visi labiau žino sportininkus. Kai grįžta sportininkai, tai visi politikai puola fotografuotis, nors patys neatlieka tokio darbo, kuris yra reikalingas“.
Pasak LTPS pirmininko, kuomet sportui skirtos lėšos atitenka sporto šakų federacijoms, viskas priklauso nuo gerų santykių su tų federacijų vadovais.
„Aš pats Alytuje daug metų organizuoju tarptautines varžybas, įtrauktas į Europos lengvosios atletikos federacijos kalendorių, bet man skirtas lėšas perdavė kitam organizatoriui, kuris su trimis keturiais veteranais iš užsienio taip pat pavadino varžybas tarptautinėmis“, – piktinosi K. Pavilonis.
Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas, o dabar penkiakovininkus treniruojantis Edvinas Krungolcas pritarė LTPS pirmininko mintims: „Kaip buvęs sportininkas, galiu pasiguosti, kad padėtis ne visada yra normali. Kaip treneris minėjo, sportininkai ilgas savaites yra nežinioje ir negali planuotis savo startų. Tokia nežinomybė nepriveda prie gerų rezultatų, bet gali kainuoti daug sveikatos ir nervų. Turime vis daugiau olimpiečių, todėl atitinkamai turi didėti ir finansavimas“.
Apie didelę problemą – prarastus neatsiskleidusius talentus – papasakojo Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis.
„Vienoms savivaldybėms reikalingi sportininkai iki 19-os metų, kitoms – iki 23-ejų metų. Mes susiduriame su problema, kad neturime kaip išlaikyti vyresnio amžiaus sportininkų. Ne visi spėja atsiskleisti iki nustatyto amžiaus ir patekti į olimpinę rinktinę. Yra tekę dviratininkams išvažiuoti treniruoti į užsienį už rėmėjų skolintas lėšas, – mintimis dalinosi V. Šiugždinis. – Mums tiesiog pasisekė, bet valstybėje turi būti sistema. KKSD turi visas priemones, pasikeitus įstatymams ir savivaldybių požiūriui, sukurti tinkamą sistemą. Nenorintys patekti į darbo biržą žmonės turi pasirinkimą – jie išvažiuoja į užsienį ir dirba, o sportininkus mes paprasčiausiai prarandame“.
Lietuvos buriavimo treneris Linas Eidukevičius pritarė, kad aukščiausio lygio sportininkai turi geras sąlygas, bet jaunimą gelbsti tik storos tėvų piniginės.
„Buriavimu užsiima protingi žmonės ir, kad ir kaip būtų keista, bet jie šiame sporte lieka avansu. Tėvai jau būna turtingi, perka sportininkams laivus, nes valstybė neprisideda. Reikia stengtis, kad finansavimą gautų būsimas rezervas. Mes patys iš olimpiečiams skirtų pinigų 15 proc. duodame jaunimui, kad jis galėtų dalyvauti jaunesnio amžiaus grupės tarptautiniuose čempionatuose, bet kartais vis tiek jiems tenka varžybų metu miegoti palapinėse. Nepaisant to, siekiame rezultato“, – kalbėjo L. Eidukevičius. K. Pavilonis išskyrė netinkamą KKSD darbą. Nors KKSD vadovauja sporto žmogus (Edis Urbanavičius yra buvęs Lietuvos rankinio federacijos prezidentas. – ELTA), visus klausimus sprendžia ir dokumentus paruošia kriminalistas. „Tokie žmonės tik ieško, kas yra blogai“, – sakė K. Pavilonis.
Diskusijoje buvo sutikę dalyvauti, bet joje nepasirodė olimpiečiai – irkluotojas Saulius Ritteris ir imtynininkas Mindaugas Mizgaitis – taip pat nusipelnę treneriai Aleksas Stanislovaitis, Žilvinas Ovsiukas ir Mykolas Masilionis.
„Nors kalbama, kad Lietuva yra drąsi šalis, drąsūs šiuo metu yra tik sportininkai ir verslininkai. Sportininkai – tie, kurie savo lėšomis atstovauja savo šaliai, nebijo rizikuoti ir kartais net paima paskolas, kad galėtų pasiruošti varžyboms, o verslininkai – tie, kurie meta pinigus į sportą ir lieka be grąžos“, – vaizdingai kalbėjo L. Dieninis.