Iš pradžių bronzinis, o vėliau ir auksinis D. Rapšys sukėlė tikrą džiaugsmo audrą Lietuvoje, kai pirmąją Europos čempionato Kopenhagoje dieną lipo ant 200 m plaukimo nugara rungties prizininkų pakylos, o kitą dieną jau drebino „Royal“ areną nugalėtojo šūksniu po 200 m laisvuoju stiliumi finalo.
Sunku būtų ir nuspėti, kas prieš metus dėjosi šiuo metu spinduliuojančio džiaugsmu sportininko, jo tėvų ir trenerės galvose. I. Paipelienė atsargiai ištraukia skausmingą prisiminimų stalčiuką.
„Buvo visko po Rio olimpiados. Sunku buvo atsigauti. Buvome pasiruošę daug geriau, nei išėjo. Gal pora mėnesių negalėjau ramiai dirbti. Danas irgi turėjo visokių minčių“, – DELFI pasakojo ji.
Rio de Žaneiro olimpiadoje D. Rapšys savo mėgstamoje 200 m nugara rungtyje, kurioje 2016 metais laimėjo ir Europos čempionato bronzą, užėmė 21-ą vietą, o perpus trumpesnėje – 24-ąją. Su tokia nesėkme tiek sportininkui, tiek trenerei sunku buvo susitaikyti.
Tarsi to dar būtų negana, panevėžietis sulaukė dar gilesnio likimo dūrio. Po nugaros traumos paaiškėjo, kad vienas plaukiko stuburo slankstelis išlinkęs.
Medikų verdiktas buvo greitas ir negailestingas – Dano sportinė karjera baigta.
„Šiuo sunkiu momentu labai padėjo buvęs Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas. Jis padėjo nepalūžti, sustatė viską į vietas ir užtikrino, kad Danu pasirūpintų geriausi šios srities specialistai“, – prisiminė I. Paipelienė.
Vilniaus Santariškių neurologijos skyriuje diagnozė buvo švelnesnė – jei panevėžietis kilnotų štangas, irkluotų ar boksuotųsi, tęsti karjerą būtų sudėtinga, bet plaukti galės. Tik reikėjo surasti būdą problemai išspręsti.
„Tą būdą pasiūlė vokiečių gydytojas. Jis atstatė Daną savais metodais, – tęsė pasakojimą trenerė. – O dabar niekas „neišlenda“ tik dėl to, kad turime labai gerą kineziterapeutą Andrių Bogdelį. Jis neleidžia daryti, kas patinka. Jis verčia stengtis Daną atlikti viską teisingai. Kitus tai nervina, bet Danui gerai. Andriaus dėka jis nieko nejaučia metus laiko, o juk nedaug trūko, kad Dano plaukime visai nebūtų“.
Karštai savo sūnų „Royal“ arenoje palaikiusi mama Gitana tvirtino, kad kitokio gyvenimo Danas neįsivaizduoja: „Plaukimas yra jo gyvenimo būdas. Plaukti jis pradėjo nuo darželio ir viską nutraukti būtų buvę nepakeliama. Tačiau kas mane džiugina, o gal tai ir sutapimas, bet jį visą laiką supo nepaprastai geri žmonės – auklėtojai, mokytojai, treneriai“.
Kartu su „vaikščiojančia plaukimo enciklopedija“ tapusia Dano močiute į Danijos sostinę atvykusi Gitana Rapšienė džiaugėsi Kopenhagoje iškovotais sūnaus apdovanojimais: „Kadangi buvo nemažai didelių sveikatos problemų, tai tie titulai suteikia optimizmo ir pasitikėjimo savimi“.
Tiesa, trofėjų Kopenhagoje galbūt būtų buvę ir dar daugiau, jei ne itin neparankus Europos pirmenybių tvarkaraštis. Pasirodo, visos D. Rapšio rungtys „sukrito“ į pirmąsias dvi varžybų dienas.
„Turėjome rinktis – 400 m laisvuoju stiliumi arba 200 m nugara. Tie nuotoliai reikalauja daug sveikatos ir abu ištempti neįmanoma. Antrą dieną buvo 100 m nugara, kur jis gali plaukti finale, arba 200 m laisvuoju stiliumi. Vėl turėjome rinktis. Toliau trys dienos – nėra ko plaukti, galima buvo iš karto skristi namo“, – šyptelėjusi kalbėjo I. Paipelienė.
Tačiau trenerė ir likusias dienas Danijoje neleido savo auklėtiniui tinginiauti – nusprendė išmėginti iki tol oficialiose varžybose „nečiupinėtas“ 100 m laisvuoju stiliumi ir 200 m peteliške. Ir nors D. Rapšį iš pradžių toks sprendimas nustebino, iššūkį jis garbingai priėmė.
Juo labiau, kad jo trofėjų lentynoje jau gulėjo du medaliai ir du pagerinti Lietuvos rekordai.
Didžiausią įspūdį visiems paliko D. Rapšio triumfas 200 m laisvuoju stiliumi finale, kur artimiausią varžovą 22-jų metų lietuvis aplenkė net 1,37 sek.
„Ketvirtadienį mane sveikino ne su pergale, nors pergalė buvo efektinga ir graži, o su rezultatu (1 min. 40,85 sek.), – dalijosi įspūdžiais I. Paipelienė. – Pasaulyje per visą istoriją tokiu rezultatu plaukė gal keturi žmonės ir tie daugiausiai su tuomet palaimintais aukštų technologijų ilgaisiais kostiumais“.
Ir 2009 metais vokietis Paulis Biedermannas pasaulio rekordą (1:39.37) pasiekė plaukdamas su aukštų technologijų kostiumu, kurie vėliau buvo uždrausti.
„Keletą pastarųjų metų nei pasaulyje, nei Europoje niekas tokio rezultato kaip Danas nerodė“, – teigė panevėžiečio trenerė.
Nėra abejonių, kad talentų medžiotojai atkreipė dėmesį į nuolat rezultatus gerinantį lietuvį. Tai patvirtino ir I. Paipelienė: „Kvietimų buvo nemažai į Ameriką, bet jis toks „naminis“. Jis labai pasiilgsta namų. Net išvažiavus į treniruočių stovyklas užsienyje ilgesnį laiką jam sunku būna psichologiškai“.
Prabilusi apie Daną trenerė teigė, kad galėtų išvardinti daug gerų jo savybių – turi visas, reikalingas sporte.
„Atidirba viską tiksliai taip, kaip reikia. Jei neišeina, klaus, kamuos visus valandą, bet padarys viską taip, kaip reikia. Neturėjau nė vieno tokio auklėtinio, – tikino ji. – Plaukime turi plūdimą, slinkimą, gerai įsisavina techniką. Retai būna, kad vaikas ir talentingas, ir darbštus, o Danas tai turi“.
I. Paipelienė neabejoja, kad plaukimo elito vandenis skrosti pradėjęs D. Rapšys turi gražią ateitį. „Tai, ką jis dabar daro, tik pradžia“, – įsitikinusi ji.
Plaukimo talentų kalve vadinamo Panevėžio trenerė gali pasigirti dar vienu auklėtiniu Kopenhagoje – Andriumi Šidlausku.
Asmeninį rezultatą pagerinusiam plaukikui iki 100 m plaukimo krūtine finalo nedaug trūko. Kitas – buvęs auklėtinis Simonas Bilis – pateko į 100 m laisvuoju stiliumi finalą.