Tačiau tai, pasak trenerio, tikrai nebuvo pilnavertės treniruotės, todėl džiaugsmas grįžus ant vandens – neapsakomas.
„Jaučiasi, kad šiek tiek praradome, – tęsė treneris. – Nėra tos jėgos, kurią turėjome prieš karantiną, bet bendras fizinis pasirengimas yra neblogas. Praradome šešias savaites, kartu su jomis – vandens pojūtį. Vėl pradedame darbą su technikos elementais. Keletą žingsnių grįžtame atgal. Tačiau noriu patikinti, kad nėra viskas labai tragiška – sportininkai tikrai namuose negulėjo ant sofkučių“.
Po pernai rugpjūtį vykusių pasaulio irklavimo pirmenybių, kuriose Lietuvos porinė keturvietė nesublizgėjo, būtent K. Keblys ėmėsi darbuotis su įgula, kurios tikslas – vieta Tokijo olimpinėse žaidynėse.
„Viskas išėjo labai netikėtai. Manęs paprašė pagelbėti, atvažiavau, pasižiūrėjau ir baigėsi tuo, kad užsilikau su vaikinais. Dabar yra atrinktas penketas irkluotojų – keturi triumfavę 2017-ųjų pasaulio čempionate ir Dominykas Jančionis, – informavo treneris. – Pagal visus atliktus testus jis yra arčiausiai šios sudėties. Valtyje D. Jančionis tikrai netrukdo, sugeba prisitaikyti ir neiškrenta iš konteksto. Penktasis įgulos žmogus yra labai svarbus“.
Prieš pustrečių metų pasaulio pirmenybėse aukso medaliais pasipuošė įgula, kurią sudarė Martynas Džiaugys, Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius ir Rolandas Maščinskas. Tačiau tai buvo paskutinis šių sportininkų pasirodymas vienoje valtyje.
„Iki šios žiemos jie daugiau niekada nebuvo sėdėję vienoje valtyje. Keista, – nusišypsojo K. Keblys. – Džiugina jų pasitikėjimas vienas kitu ir noras visiems įrodyti, kad nėra silpni“.
Pasaulio čempionate, kuriame trys Lietuvos įgulos – vienvietė bei vyrų ir moterų porinės dvivietės – iškovojo kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes, pasak trenerio, matėsi, kad buvo prašauta su treniruočių planais.
„Manau, tai nebuvo ta rinktinės sportinė forma, kuri turėjo būti, – sakė K. Keblys. – Buvo bandoma pasiekti kuo geresnę formą, tačiau buvo persistengta. Matėsi, kad sportininkai buvo pervargę. Galbūt vienintelis Mindaugas Griškonis – senas lapinas – žinojo, kaip reikia daryti, kaip reaguoti į savo kūną“.
Nors koronaviruso pandemija sujaukė varžybų kalendorių, bet K. Keblys džiaugėsi, kad yra viena preliminari data – spalio 9-11 dienomis Lenkijoje turėsiantis vykti Europos čempionatas.
„Tai yra mūsų orientacinė data – liepos pabaigoje turėtume sužinoti, ar Europos pirmenybės įvyks. Labai tikimės, kad viskas bus gerai. Tai būtų mūsų pirmasis pasitikrinimas. O kitais metais viskas turėtų vykti panašiai kaip ir šiais metais – gegužės mėnesį atranka į olimpines žaidynes. Labai laukiame varžybų, nes suprantame, kad tokio aukšto lygio atletams yra labai sunku išlaikyti motyvaciją, jei nėra tikslingo grafiko, jei jie nemato, kam rengiasi“.
Sulaukęs klausimo, ar tiki, kad porinę keturvietę pamatysime olimpinėse žaidynėse, K. Keblys nesuabejojo: „Tikiu, kitaip mes su jais nedirbtume. Jie gali. Jie yra stiprūs, o aš jais visiškai pasitikiu“.