V. Vasiliauskas. Olimpines žaidynes matysime geriau, transliacijų – du kartus daugiau

2018 metų Pjongčango žiemos ir 2020 metų Tokijo vasaros olimpinių žaidynių transliacijos bus rekordinės. Pirmą kartą istorijoje Lietuvos žiūrovai matys du kartus daugiau olimpinių žaidynių valandų, kurios bus transliuojamos per vieną televiziją aukščiausia HD kokybės raiška.

2018 metų žiemos ir 2020 metų vasaros olimpinių žaidynių transliavimo teises įsigijęs Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo apkaltintas, kad neva kėlė šių olimpinių žaidynių transliacijų kainą, todėl nacionalinis transliuotojas LRT negalėjo jų įsigyti. Maža to, apkaltinta ir LTOK informacine partnere tapusi TV3 televizija, kad nesugebės užtikrinti žaidynių transliacijų HD kokybe. Visi šie kaltinimai ne tik prasilenkia su realia situacija, bet ir neturi jokio pagrindo. Apie viską nuo pradžių.

Priežasčių, kodėl LTOK nusprendė pretenduoti įsigyti artimiausių dviejų olimpinių žaidynių transliacijas, reikėtų ieškoti pernai vykusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių transliavime. Tuomet visuomeniniam transliuotojui LRT nepavyko susiderėti su teisių pardavėju ir įsigyti transliacijų teisių. Kuo visa tai baigėsi, prisimena kiekvienas sporto aistruolis: transliacijų teisių paketas buvo išskaidytas ir parduotas dalimis, o svarbiausią metų sporto renginį transliavo trys skirtingos televizijos, iš kurių ne visos sugebėjo užtikrinti net HD kokybės.

Vos pasibaigus Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms, Lietuvos olimpinis fondas (LOF) užsakė Lietuvos gyventojų apklausą, kurią atliko „Baltijos tyrimai“. Ji parodė, kad net 50 proc. žiūrovų buvo nepatenkinti tokiomis per kelias televizijas išskaidytomis olimpinių žaidynių transliacijomis. Be to, transliuojamų olimpiados valandų skaičius buvo nepakankamas, sporto mėgėjai matė ne visus Lietuvos olimpiečių startus, o kai kurios sporto šakos apskritai buvo nuskriaustos televizijų tinkleliuose.

Todėl nusprendėme patys imtis iniciatyvos ir bandyti įsigyti transliacijų teises, o tuomet jau ieškoti partnerio tarp šalies televizijų, kad Lietuvos žiūrovams daugiau nebūtų tokios painiavos ir būtų užtikrintas norimas transliuojamų valandų skaičius bei turinys.

Leidimą LOF pretenduoti pirkti artimiausių dviejų olimpinių žaidynių transliacijas davė Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), į kurį kreipėsi olimpinių transliacijų licencijas Europoje pardavinėjanti „Discovery“ įmonė. Ji pati tiesiogiai derėjosi su Lietuvos televizijomis dėl transliacijų teisių pardavimo Lietuvos teritorijoje, tačiau jokio susitarimo nepavyko pasiekti. Tiesa, derybų objektai buvo skirtingi: Lietuvos televizijos su „Discovery“ derėjosi dėl televizijos transliacijų teisių, o LOF – dėl viso teisių paketo (TV, radijo, interneto, renginių organizavimo teisių), kad būtų galima pasirinkti patikimiausius kiekvienos srities partnerius.

Derantis su „Discovery“ dėl olimpinių transliacijų įsigijimo bei remiantis konfidencialumo sutartimi tarp LOF ir “Discovery”, LOF informavo nacionalinį transliuotoją LRT dėl galimos kainos, kurią norėtų gauti „Discovery“. Transliacijų kaina skirtingose pasaulio šalyse yra labai skirtinga, nėra vienos, taikomos visoms šalims. Vėliau mes vedėme derybas su LRT, kad kartu pateiktume bendrą pasiūlymą „Discovery“ atstovams, tačiau LRT teigė neturintys reikiamų resursų transliacijų teisių įsigijimui. Todėl apie jokių transliacijų kainų kėlimą negali būti nė kalbos – mes, atvirkščiai, dėjome visas pastangas, kad transliacijų kaina būtų kuo mažesnė.

Kai įsigijome teisę transliuoti olimpines žaidynes, bendravome be išimties su visomis šalies televizijomis ir ieškojome bendros kalbos. Į nacionalinį transliuotoją, o ne į naująjį savo partnerį, mes kreipėmės pirmiausia. Ieškojome būdų dirbti kartu.

Pasiūlėme LRT net kelis variantus, kaip tapti olimpinių žaidynių transliuotojais, tačiau jų buvo atsisakyta. Buvome pasirengę rizikuoti ir nemokamai perleisti visuomeniniam transliuotojui transliavimo teises, mainais į eterį LOF projektams ir renginiams viešinti (Lietuvos sporto apdovanojimai, „LTeam“ olimpinis žiemos festivalis, Olimpinė diena ir kt.) visam olimpiniam ciklui – ketveriems metams. Pačiam transliuotojui nebūtų reikėję įdėti nė vieno euro, o valstybė būtų sutaupiusi nemažą sumą, tačiau LRT atsisakė.

Tuo tarpu TV3 televizija dėjo pastangas ir rodė norą bendradarbiauti, atitiko visus techninius reikalavimus. Pagal televizijų reitingus TV3 yra kur kas žiūrimesnė nei nacionalinis transliuotojas ir turi antrinį kanalą tiems atvejams, kai transliacijos dubliuosis bei galimybę stebėti varžybas internetu. Ne mažiau svarbu, kad olimpinės žaidynės pasiektų kuo daugiau Lietuvos žiūrovų ir neapsiribotų vien pačių žaidynių transliacijomis. Visuomenei įdomu stebėti sportininkų pasiruošimą, jų startus, taip pat išvysti ir Lietuvoje mūsų organizuojamus sporto renginius. Dėl viso to mes sutarėme su TV3, o mūsų sandoriui pritarė Tarptautinis olimpinis komitetas.

Daugiausiai iš šios sutarties laimės žiūrovai. Iki 2018 metų Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių TV3 užtikrins transliacijas HD kokybe, todėl žiūrovai matys sporto varžybas aukščiausia raiška. Šios transliacijos bus rekordinės.

Lietuvos žiūrovai pirmą kartą istorijoje matys net 400 olimpinių žaidynių valandų, kas yra du kartus daugiau nei Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių metu. Šiuo metu Lietuvos teritorijoje olimpines žaidynes transliuoti teisę turi nemokamos antžeminės televizijos TV3 ir TV6, kabelinė – „Eurosport“.

LOF olimpinių žaidynių transliacijų teisių įsigijimą finansavo tik nuosavomis lėšomis. Fondas visas savo pajamas gauna iš komercinių rėmėjų, kurie reklamuojasi fondo organizuojamuose sporto renginiuose. Nei LTOK, nei „Olifėjos“ lėšos fondui nėra skiriamos.

Lietuva yra pirmoji ir vienintelė šalis pasaulyje, kurios nacionaliniam olimpiniam komitetui buvo suteikta galimybė įsigyti olimpines transliacijas. Kitos šalys aktyviai domisi, kaip mums sekasi ir sėkmės atveju ketina pasekti Lietuvos pavyzdžiu.