Liepos 8-9 d. Gėlužės ežere, dar vadinamame Gilužiu, Vilniuje kelios dešimtys sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Norvegijos ir Rusijos slalomo trasoje sieks tapti pirmųjų „Vilnius Open 2017“ varžybų nugalėtojais.

„Tai pirmos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse Tarptautinės vandens slidinėjimo federacijos homologuotos varžybos. Jos atitinka visus kriterijus, tad rezultatai pateks į Europos reitingo sistemą“, - paaiškino pagrindinis varžybų organizatorius ir klubo „Skriejantieji bangomis“ vadovas Ričardas Lažinskas.

Nors vandens slidinėjime yra trys rungtys – slalomas, figūrinis važiavimas ir šuoliai nuo tramplino, pirmam išbandymui vilniečiai pasirinko populiariausią – slalomą.

Slalome sportininkai stengiasi įveikti trasą, kurią sudaro starto ir finišo vartai bei šeši posūkių plūdurai. Po kiekvieno sėkmingo bandymo didinamas katerio greitis, o šiam pasiekus maksimalų (maksimalus greitis skiriasi pagal amžiaus grupę ir lytį), kaskart iš naujo važiuojant per trasą patrumpinamas lynas su rankena, už kurios laikosi sportininkas. Dalyvio pasirodymas baigiasi jam neapvažiavus bent vieno iš šešių plūdurų.

„Pirmiems Baltijos regione organizuoti tokio lygio varžybas – didelis iššūkis. Įrengėme naują, visus reikalavimus atitinkančią slalomo trasą. Mums talkins teisėjai iš užsienio, nes Lietuvoje nėra tarptautinės kategorijos vandens slidinėjimo arbitrų. Nors mūsų turimas kateris tiktų tarptautinėms varžyboms, specialiai iš Latvijos „Vilnius Open“ pagrindinis rėmėjas, latvių bendrovė Aquasports.lv, treniruotėms ir įskaitiniams važiavimams atveš naujausio modelio katerį, kurį pilotuos latvis. Tikiuosi, pirmas blynas nebus stipriai pridegęs“, - vylėsi R. Lažinskas.

Ne kartą Europos ir pasaulio čempionatuose ant garbės pakylos amžiaus grupėje virš 35 metų kopęs R.Lažinskas varžysis ir „Vilnius Open 2017“. Iš viso rungsis 6-7 lietuviai. Visi dalyviai – vyrai ir moterys – bus suskirstyti į devynias amžiaus grupes. Jauniausi slidininkai bus iki 12 metų, o vyriausi – sulaukę 65 ir vyresni. Per dvi dienas jie tris kartus stos į startą.

Daugiausia dalyvių į „Vilnius Open“ atvyksta iš Latvijos – dvi dešimtys. Būtent latviai yra Baltijos regiono vandens slidinėjimo lyderiai ne tik pagal sportininkų skaičių, bet ir pagal infrastruktūrą. Tačiau lietuviams pavyko aplenkti kaimynus ir pirmiems surengti tokio lygio varžybas.

„Daug bendraujame su latviais, dalyvaujame jų rengiamose varžybose, jie atvyksta pas mus. Latviai taip pat senokai planuoja surengti homologuotas varžybas, bet neprisiruošia. Nes šis malonumas kainuoja, reikia skirti ne tik lėšų, bet ir daug dirbti. Mes ryžomės pirmi. Tikiu, kad artimiausiu metu mūsų pėdomis paseks ir latviai“, - mano klubo „Skriejantieji bangomis“ vadovas.

Pasak R. Lažinsko, vienas sunkiausių žingsnių ruošiantis tokiam renginiui – rasti tinkamą datą tarptautiniame kalendoriuje: „Mes pasirinkome pakankamai laisvesnes dienas, bet vis tiek tą patį savaitgalį vyksta garsiosios „Austrian Open“ varžybos Lince. Esu pats ten dalyvavęs ne kartą, o šiemet rugsėjo antroje pusėje Lince vyks Europos čempionatas. Liepos 8-9 d. dar rengiamos visų amžiaus grupių varžybos Italijoje, Vokietijoje, Danijoje. Tad dalyvių iš šių ir gretimų šalių pas mus nebus. Bet mes ir taip džiaugiamės sulaukę kelių dešimčių sportininkų paraiškų. Jei viskas pavyks, ateityje „Vilnius Open“ turėtų tapti tradiciniu renginiu. Juk slidininkams tai ne tik galimybė pakovoti dėl geresnės pozicijos reitinge, bet ir proga aplankyti vieną Europos sostinių. Čia tikrai yra ką pamatyti.“
Per „Vilnius Open“ turės ką pamatyti ir žiūrovai, atvykę prie Gėlužės krantų. Viena patogiausių vietų stebėti varžybas – viešasis paplūdimys.

Planuojama, kad šeštadienį varžybos prasidės 9 val., sekmadienį – 10 val.

Lietuvos sostinėje kasmet rengiama ir daugiau varžybų – vyksta Lietuvos čempionatas, tradicinis renginys „Auksinis ruduo“, kuriuose dalyvauja ir sportininkai iš užsienio.

R. Lažinskas tiki, kad aukšto lygio tarptautinės varžybos padės siekti svarbiausio tikslo – pritraukti ir užauginti Lietuvoje naują vandens slidininkų kartą, nes labiausiai šios sporto šakos bendruomenės gretose trūksta jaunimo.

„Skriejantieji bangomis“ jau antrus metus kviečia vaikus nuo penkerių metų išbandyti vandens slidinėjimą – ekstremalų, įvairiapusį sportą.

„Pernai ant slidžių pastatėme kelias dešimtis vaikų ir paauglių. Jų amžiaus nesvarbus, svarbiausia, kad nebijotų vandens. Keli iki šiol lanko treniruotes. Šį projektą pratęsėme ir šiemet. Vaikai vis ateina, pabando. Keli jau apsisprendė sportuoti rimčiau. Po truputį įsivažiuojame ir, tikiu, ilgainiui turėsime naują kartą vandens slidininkų. Tai ir yra pagrindinis tikslas“, - tvirtino R. Lažinskas.

Vilniaus vandens slidinėjimo klubas kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) šiemet vykdo projektą „Judėk – išmok plaukti vandens slidėmis.“ Projektas skirtas bet kokio amžiaus aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. KKSD dengia kuro išlaidas, tad bet kuris norintis už simbolinę kainą gali vieną kartą praplauti vandens slidėmis. Šią galimybę jau pasirinko nemažai žmonių – nuo vaikų iki senjorų.

R. Lažinskas pripažįsta, kad ekstremalių vandens pramogų ištroškęs jaunimas pastaraisiais metais renkasi ne vandens slides, bet vandenlentes.

„Tikrai nevadinu to konkurencija. Nes vandens slidinėjimas ir vandenlenčių sportas – skirtingos sporto šakos. Vandenlenčių parkai, kuriame įrengti specialūs lynai, tempiami elektra, dygsta kaip grybai po lietaus. Bet ir mes neapsiribojame vandens slidėmis – kateryje turime specialų bokšą, skirtą tvirtinti vandenlentininkų lyną. Esminiai skirtumas tarp mūsų ir specialių parkų – katerio tempimas stipresnis, o vandenlentininkai šokinėja ne per specialias kliūtis ir tramplinus, o per bangas, kurias padidina kateryje pridėtas papildomas svoris.“

Gėlužės ežere sportuoja keli katerio tempimą pasirinkę vandenslentininkai. Pasak R. Lažinsko, jie žada pasikviesti ir daugiau bendraminčių. „Tai puiku, nes vandens sportas dėl to bus dar populiaresnis.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)