Pinigų – daugiau, bet nėra kur išleisti
Koronaviruso pandemija tikrai apvertė pasaulį aukštyn kojomis.
Valstybės skiriamos paramos dydžiu įpratusioms skųstis šalies sporto federacijoms pirmą kartą opesnis klausimas, kur dėti gautus pinigus.
Viruso baimė pastarosiomis savaitėmis visiškai ištuštino sporto kalendorių, kuriame iki pat vasaros tarptautinių varžybų nebeliko nė kvapo, miglota ir tolesnė perspektyva.
Be to, dėl užsidariusių sienų sportininkai nebegali rengti stovyklų užsienyje, o dėl karantino Lietuvoje visavertiškai treniruotis neišeina ir tėvynėje.
Nepaisant to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užbaigė skirstyti aukšto meistriškumo programoms 2020 metais numatytas lėšas – viso 7 mln. eurų.
Pirmą kartą didžiausią kąsnį (703 tūkst. eurų) atsiriekė plaukimas, į antrą vietą nustūmęs etatinį gausiausiai valstybės remiamų sporto šakų sąrašo lyderį krepšinį (640 tūkst. eurų).
Nors per metus finansavimas išaugo 100 tūkst. eurų, Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Emilis Vaitkaitis neskuba džiūgauti.
„Kaip išleisime tuos pinigus? Geras klausimas. Per pirmą ketvirtį iki koronaviruso krizės panaudojome apie 150 tūkstančių: vyko treniruočių stovyklos, kelios varžybos. Sakykime, įvykdėme gal 80 proc. viso plano tam laikui. O toliau – labai didelis klausimas.
Jei nevyks renginiai, nevyks stovyklos, neturėsime ir sąskaitų, kurias galėtume pateikti ministerijai atsiskaitydami. Tuomet pinigus turbūt reikės grąžinti. Žinant pandemijos mastą, ekonominę padėtį, nemanau, kad valstybė tas lėšas leis perkelti į kitus metus“, – kalbėdamas su „Delfi“, nuogąstavo E. Vaitkaitis.
Siūlo improvizuoti
Geriausi šalies plaukikai su Danu Rapšiu priešakyje šiuo metu neturi nei kam, nei kaip ruoštis.
Tokijo olimpinės žaidynės perkeltos į 2021 metus, prieš jas Budapešte (Vengrija) turėjęs vykti Europos čempionatas – atidėtas mažiausiai iki rugpjūčio.
O Lietuvoje beveik iš visų dėl karantino užvertų baseinų išleistas arba juose nebešildomas vanduo.
Jei koronavirusas ilgesnį laiką trukdys pasauliui suktis įprasta trajektorija, E. Vaitkaitis nemato būdų, kaip būtų galima perskirstyti lėšas ir racionaliai jas išnaudoti.
„Dabar jau balandis, viskas tęsis mažiausiai mėnesį ar du. Negalime visko iš eilės nukelti į rudenį, vis tiek reikia protingai planuoti pasirengimą kitų metų olimpiadai. Galiu pateikti tokį palyginimą: mėnesiui galbūt dar gali lašinukų pasiauginti, bet tikrai neprivalgysi vienu ypu metams į priekį.
Aš įsivaizduoju tik vieną aplinkybę, dėl kurios kažkiek laisvų lėšų mums dar gali prireikti: spėčiau, jog pandemijai praėjus visos stovyklos, kelionės, sporto bazės gali brangti“, – svarstė LPF vadovas.
Tačiau yra mąstančių ir kitaip.
Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio teigimu, jei valstybė būtų nusprendusi kitoms reikmėms perskirstyti sportui šiemet numatytas lėšas, pastarajam būtų padaryta sunkiai pataisoma žala.
„Jeigu nesitreniruoji, didysis sportas praranda savo vertę. Galvoju, kad izoliuoti dar būsime daugmaž iki Naujųjų metų – mes gal ir greičiau susitvarkysime, bet didesnėse valstybėse pandemija užsitęs ilgiau, sienos liks uždarytos. Tačiau tie pinigai vis tiek reikalingi, juos nubraukus būtų tragedija, katastrofa. Paskui iš jos pakilti kainuotų dar daugiau, valstybė prarastų įvaizdį.
Pirmą kartą pasaulis su tokia problema susidūrė, todėl reikia improvizuoti. Federacijos savo sporto šakas gali plėtoti ir Lietuvoje: rengti nacionalinius čempionatus, gal papildomai varžybų pridėti, daugiau stovyklų organizuoti čia, vietoje. Sportas prisitaikys, tuo labiau, kad tie pinigai nėra kosminiai. Tonusą vis tiek palaikyti reikia.
Valstybė žada kompensuoti darbo vietų išlaikymą, kad neužplūstų bedarbiai, neprasidėtų visokie socialiniai neramumai, plėšimai, vagystės. Lygiai taip pat reikia išlaikyti ir darbo vietas didžiajame sporte. Į pasaulio ar Europos čempionatų medalį įdedama ne viena dešimtis darbo metų, o formą prarasti galima labai greitai“, – „Delfi“ kalbėjo R. Kveselaitis.
Dosniausiai remiamų dvidešimtukas
Tiesa, kol šalyje galioja griežtos karantino taisyklės, sportininkams šiaip ar taip belieka, LSFS vadovo žodžiais, „lošti kortomis“.
ŠMSM atstovai „Delfi“ informavo, jog nepasaint specifinės situacijos galimybė perskirstyti aukšto meistriškumo sportui numatytas lėšas kitoms sritims svarstoma nebuvo.
Vietoje to ŠMSM paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) leisti į olimpinę rinktinę patenkantiems sportininkams tęsti pasirengimą, „užtikrinant visas reikalingas saugos priemones dėl karantino“.
Savo ruožtu, SAM nuomonės šiuo klausimu „Delfi“ kol kas nepateikė.
Primename, kad lėšos aukšto meistriškumo programoms skirstomos pagal 2018 metais patvirtintą tvarką, atsižvelgiant į kiekvienos sporto šakos atstovų pasiekimus tarptautinėje arenoje, masiškumą, įvairius vadybinius rodiklius.
Šiemet finansavimas padalintas 58 federacijoms ir penkioms neįgaliųjų sporto organizacijoms.
Įdomu, jog lėšų iš valstybės negaus Lietuvos futbolo federacija (LFF), kuriai pernai buvo atseikėta 67 tūkst. eurų. Jos paraiška atmesta, nes LFF įstatuose nėra ribojamas generalinio sekretoriaus kadencijų skaičius. Šias pareigas užima Edgaras Stankevičius.
Dėl tos pačios priežasties paramos negaus beisbolas, žirginis sportas, golfas, vandens slidininkai.
Universalios kovos federacija nepateikė visų dokumentų, o Motorlaivių federacija nepripažinta nevyriausybine organizacija, mat jos valdyme dalyvauja savivaldybė.