Visus minėtus ingridientus turi didžiausia dviratininkų šventė Lietuvoje „Velomaratonas“. Subalansuotas mėgėjams, tačiau su integruotomis profesionalų varžybomis ir vaikų važiavimu. Šiemet „Velomaratonas“ vyks jau septintą kartą. Tūkstančiai mėgėjų, vaikų ir profesionalų Vilniuje rinksis rugpjūčio 21 dieną.

Kokios masėms skirtos dviračių šventės vyksta pasaulyje? Kokie jų žanrai? Kokie dviračių renginiai organizuojami aplink Lietuvą? Pirmaujame ar atsiliekame? O gal su niekuo nesivaržome, nes tokių renginių tikslas – sveika, mąstanti, aktyvi visuomenė?

Pirmoje šios apžvalgos dalyje pateikėme informaciją apie dėmesio vertus dviračių renginius iš viso pasaulio - maratonus, orientacines varžybas, specializuotus važiavimus, parodas ir net protestų formas. Antroje dalyje supažindiname su situacija kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje.

Dviračių renginiai kaimyninėse valstybėse

„Lenktynės aplink Lenkiją“

Tikras šių lenktynių pavadinimas – „Tour de Pologne“. Tai elitinės daugiadienės plento lenktynės, pirmą kartą suorganizuotos dar 1928 metais. Daugiau nei pusšimtį metų varžybos turėjo mėgėjiškų lenktynių statusą, tačiau nuo 1993 metų „Tour de Pologne“ tapo profesionalų varžybomis, priklausančiomis „UCI World Tour“ serijai.

Lydintysis „Tour de Pologne“ renginys – nuo 2010 metų organizuojamas „Mėgėjų Tour de Pologne“ - vienas prestižinių Lenkijoje. Jame dalyvauja apie 2000 dalyvių, čia dalį etapų mėgėjai gali važiuoti šalia geriausių Lenkijos ir pasaulio dviratininkų.

Įdomu: Įprastai šių lenktynių ilgis apie 1200 kilometrų. Ilgiausia trasa buvo 1953 metais ir siekė 2311 kilometrų.

„Tartu dviračių maratonas“ (Estija)

Kalnų dviračius praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje sukūrė amerikiečiai. Šio tūkstantmečio pradžioje juos prisijaukino europiečiai. Geriausias to įrodymas – kasmet Estijoje vykstančios masinės kalnų dviračių varžybos „Tartu Rattamaraton“. Praėjusiais metais Tartu regione šiose lenktynėse varžėsi beveik 5000 suaugusiųjų (89 km arba 40 km pasirinktinai). Dauguma jų – mėgėjai. Vaikų važiavime riedėjo 2800 mažųjų dviratininkų.

Įdomu: organizatoriai nurodo, jog „Tartu Rattamaraton“ yra didžiausios kalnų dviračių lenktynės Baltijos šalyse ir trečios pagal dalyvių gausą pasaulyje. Šiais metais varžybos vyks rugsėjo 18 dieną.

„Tartu dviračių lenktynės“ (Estija)

„Tartu Rattaralli“ – nuo 1982 metų Tartu mieste vykstančios plento lenktynės. Jose dalyviai mina 135 arba 56 kilometrų trasose. Profesionalų tikslas – laikas. Mėgėjai varžosi su savimi, savo draugais ir kaimynais. 2015 metais suaugusiųjų važiavime riedėjo 4200 dviratininkų, vaikų važiavime – 3500. Lenktynių startas suaugusiems duodamas Tartu miesto centre, iš ten dviratininkai mina į Polvą, Otepą ir atgal į Tartų.

Įdomu: 2010-ais absoliučioje „Tartu Rattaralli“ įskaitoje triumfavo lietuvis Vytautas Kaupas.

„Kuldigos dviračių diena“ (Latvija)

„Prašome įsidėmėti, jog šis renginys nėra dviračių varžybos. Tai malonumas šeimoms ir entuziastams, kuriems patinka važinėti dviračiais ir mėgautis gamta“, rašoma oficialioje „Kuldigas Velofestivals“ svetainėje. Gegužės pabaigoje vykstančiame renginyje siūloma išbandyti 12, 15 ir 40 kilometrų trasas, vaikams - lenktynes balansiniais dviračiais, o sutemus – važiavimą naktį.

Įdomu: originaliausiai apsišvietęs naktinio važiavimo dalyvis apdovanojamas specialiu prizu, finišavusiems organizatoriai žada karštą sriubą ir kiną po atviru dangumi.

„Latvijos dviratininkų bendruomenės važiavimas“ (Latvija)

„Latvijas ritenbrauceju vienibas bruciens“ - bene ilgiausią pavadinimą Baltijos valstybėse turinti dviračių šventė istoriją skaičiuoja nuo 1936 metų. Tarpukario metu prezidento globojamame pirmame važiavime ant dviračių sėdo daugiau nei 1000 dalyvių, o 1939 metais – net 6200. Antras pasaulinis karas ir okupacija augantį renginį sustabdė iki 1995-ų.

Šių dienų Latvijoje „Dviratininkų bendruomenės važiavimas“ kasmet vyksta Siguldos mieste, jame dalyvauja apie 5000 dviratininkų. Profesionalai lenktyniauja plento ir MTB dviračiais, o didžioji šventės masė suka ratus bendruomenės važiavime.

Įdomu: praėjusiais metais ši Latvijos šventė minėjo savo 25-metį.

„Rygos dviračių maratonas“ (Latvija)

„Rigas Velotons“ – artimiausias atitikmuo Vilniuje kasmet vykstančiam „Velomaratonui“. Ilgiausioje distancijoje varžosi profesionalai ir treniruoti mėgėjai, mažesnėse mina pradedantieji, šeimos, senjorai, įmonės, draugai. Trumpiausia galima distancija – 16 kilometrų ratas, prasidedantis ir besibaigiantis prie Latvijos prezidentūros, besitęsiantis abiejuose Daugavos upės krantuose bei senamiestyje.

Įdomu: populiarėjantis renginys pastaraisiais metais Rygos centre suburia apie 4000 dviratininkų. Daug, bet pustrečio karto mažiau nei Vilniaus „Velomaratonas“.

„Minsko dviračių paradas“ (Baltarusija)

Didžiausia Baltarusijoje masėms skirta dviračių ir dviratininkų šventė – dviračių paradas „Viva, rovar!“. Šių metų balandį vykęs renginys pritraukė 9 tūkstančius dalyvių. Masinis važiavimas vyko pagrindinėmis Minsko gatvėmis, o minioje šmėžavo ne vienas herojus ar personažas. Dauguma – be šalmų. Dalyvavimas šioje šventėje – nemokamas, ją jau antrus metus organizuoja Minsko dviratininkų klubas „Minsk“.

Įdomu: organizatorių lūkesčius dalyvių skaičius viršijo beveik dvigubai. Likus mėnesiui iki renginio Baltarusijos žiniasklaida kalbėjo apie laukiamus 5000 dalyvių, po renginio jų suskaičiavo 9000.

Šį rašinį paruošė „Velomaratono“ organizatoriai. Didžiausias Baltijos šalyse dviračių renginys šiais metais vyks rugpjūčio 21 dieną, sekmadienį. „Velomaratone“ kojas judins mėgėjai (ERGO mėgėjų važiavimas - 10, 20 arba 30 km), vaikai (AKROPOLIO vaikų važiavimas - 2,4 km), treniruoti mėgėjai (TOYOTA SEMI-SPORT - 50 km) ir profesionalai (TOYOTA SPORT - 100 km).

Vaikams ir mėgėjams registracija nemokama (www.velomaratonas.lt/registracija).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją