Pasirodė absurdiška
„Absurdiška nacionaliniam transliuotojui konkuruoti su nacionaliniu olimpiniu komitetu“, – DELFI pareiškė LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
LRT – didžiąja dalimi valstybės išlaikoma televizija. LTOK taip pat finansuoja šalies biudžetas – tik ne tiesiogiai, o per mokesčių išlygą loterijų bendrovėms. Pernai dvi iš tos pačios kišenės semiančios organizacijos ėmė tarpusavyje varžytis, kas plačiau atvers piniginę už 2018 ir 2020 metų olimpinių žaidynių transliacijų teises.
Geresnį pasiūlymą pateikė LTOK, dalyvavęs konkurse per savo valdomą Lietuvos olimpinį fondą (LOF).
Įsigytas nemokamos televizijos transliacijų teises pastarasis iš karto perleido TV3.
Kiek atsiėjo neįprastas pirkinys, už kokią sumą jis perparduotas komercinei televizijai ir kokia šio sporto organizacijoms nebūdingo sandorio logika – nežino net dauguma LTOK vykdomojo komiteto narių. Nekalbant apie aukščiausiu olimpinio judėjimo valdymo organu formaliai esančią LTOK generalinę asamblėją – praėjusį mėnesį vykusioje pastarosios eilinėje sesijoje LOF egzistavimas apskritai buvo nutylėtas.
Išpūstą kainą pakėlė dar labiau
Olimpinių transliacijų teisių pardavimo konkursą Europos televizijoms organizavo JAV žiniasklaidos gigantas „Discovery Communications“, valdantis „Eurosport“ tinklą.
Pastarasis 2015-aisiais už 1,3 mlrd. eurų iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) įsigijo kontinentinį 2018-2024 metų olimpinių žaidynių transliacijų teisių paketą.
Naujas perskirstytojas sukėlė kitų rinkos dalyvių pasipiktinimą visame žemyne, mat galutinės kainos šovė į viršų net iki dviejų kartų.
Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos auditorijai skirtos nemokamos televizijos teisės galėjo kainuoti per 700 tūkst. eurų.
Tiek buvo pasiryžusi mokėti LRT, kai sužinojo, kad konkurse dalyvauja ne viena.
„Net ir tokio renginio kaip olimpiada kaina nėra begalinė. Sustojome tada, kai ji pasirodė nebepamatuota. Mes buvome pasiūlę sumą, kurią, mūsų galva, buvo verta sumokėti, kitos lietuviškos televizijos rodyti žaidynių nepretendavo. Taigi, LTOK pasiūlymas turėjo būti didesnis. Priešingu atveju, „Discovery“ nebūtų jokių argumentų neparduoti teisių mums. Juk jų vienintelis tikslas – uždirbti kuo daugiau pinigų. Bet įsikišo olimpinis komitetas, ir to rezultatas – amerikiečiai pasipelnė daugiau“, – samprotavo A. Siaurusevičius.
Transliacijos nešė nuostolį
LRT atstovų duomenimis, LTOK buvo vienintelis su transliavimu niekaip nesusijęs konkurso dalyvis visoje Europoje.
Dar labiau stebėtis tokiu posūkiu verčia karti tiek nacionalinės, tiek 2014 ir 2016 metų žaidynes transliavusios komercinės „Lietuvos ryto“ televizijos patirtis. Nei vienai, nei kitai nepavyko reklamos pajamomis padengti teisių įsigijimo ir transliacijoms reikalingų ryšių kanalų kaštų.
Nepavyko net tuomet, kai olimpinių transliacijų teisės buvo gerokai pigesnės, o laiko skirtumas – mažesnis nei septynios valandos, kuriomis nuo Vilniaus nutolę Pjongčangas ir Tokijas.
„Gal jie turi kažkokį gudrų verslo planą. Bet būtų gana keista, jei jiems pasisektų“, – paklaustas, ar LOF ir TV3 sąjungai realu užsidirbti iš olimpinių transliacijų, vertino A. Siaurusevičius.
„Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Linas Ryškus – ne toks kategoriškas. Pasak jo, kanalų tinklą valdanti TV3 turi daugiau galimybių komercinei sėkmei prisivilioti nei ankstesni žaidynių transliuotojai.
„Mums žaidynės neatsipirko. Didžiulio biznio, kaip kažkas galbūt galvoja, iš olimpiados tikrai nepadarysi. Bet pasiskaičiavus, kad giliai į nuostolį neįpulsi, vis tiek apsimoka. Čia lemia ne tik pinigai. Olimpinės žaidynės – ir prestižas, skatinantis žiūrovų lojalumą, ir televizijos savireklama“, – svarstė L. Ryškus.
Paviešino atgaline data
Jei televizijos auditorija galės pati pasverti, ką jai pasiūlys naujas olimpinis transliuotojas, įvertinti tarp televizijų netikėtai įsimaišiusio LTOK žingsnį – žymiai sunkiau.
Pastarojo vadovai į visas užklausas apie olimpinių transliacijų teises atsimuša skydu „komercinė paslaptis“. O paslaptį žinančių – ne tiek ir daug: DELFI kalbinti LTOK vykdomojo komiteto nariai negalėjo nieko pasakyti apie finansines sandorių tarp „Discovery Communications“, LOF ir TV3 detales, nes patys nebuvo apie jas informuoti.
Tik probėgšmiais LTOK vykdomasis komitetas sausį vykusio posėdžio metu buvo supažindintas ir su visu 2017 metų LOF biudžetu, kuris, planuojama, sieks 1,74 mln. eurų.
O LTOK generalinei asamblėjai, kuriai priklauso visi organizacijos nariai, nebuvo pristatytas nei šis skaičius, nei praėjusių metų LOF finansinė ataskaita.
DELFI pasiteiravus apie fondo lėšų panaudojimą, LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras tvirtino, kad visa informacija publikuojama LTOK interneto svetainėje. Dalis jos išties buvo paviešinta – bet tik praėjus kelioms dienoms po DELFI prašymo.
O šių metų LOF biudžetas, kurio dalis jau turėtų būti rezervuota „Discovery Communications“ pateiktų sąskaitų apmokėjimui, taip ir liko gulėti nepermatomuose svarbiausių Olimpiečių gatvės kabinetų stalčiuose.
Įdomi logika: LRT nebūtų įpirkusi, nors siūlė daugiau
Kodėl LTOK apskritai ėmėsi prekiauti televizijų teisėmis?
V. Paketūro nupieštas vaizdas kardinaliai skiriasi nuo to, ką pasakoja LRT atstovai.
Anot LTOK generalinio sekretoriaus, nacionalinė televizija nebūtų įpirkusi olimpinių transliacijų licencijos. Bet čia pat V. Paketūras pridūrė, kad LTOK teises įsigijo... pasiūliusi mažiau nei LRT.
O kokią sumą LOF gaus iš TV3 – didesnę už kainą, kurią reikės sumokėti „Discovery Communications“, o gal mažesnę – taip ir lieka neaišku.
– Skaičiuojama, kad olimpinių transliacijų per nemokamą televiziją teisės turėjo kainuoti apie 750 tūkst. eurų. Kaip LOF surado tiek laisvų pinigų? – DELFI paklausė V. Paketūro
– Reikia prisiminti, kad nacionalinis transliuotojas nepirko Rio de Žaneiro žaidynių teisių. Tada pasidarė balaganas, trys skirtingos televizijos rodė olimpiadą. Šįkart mes vedėme derybas su ponu Siaurusevičiumi – jis žinojo kainą, mes žinojome. Estai turėjo mokėti dvigubai tiek, latviai – dar daugiau. O LRT tiesiai šviesiai pasakė, kad prašomos sumos mokėti negali. Tada ėmėmės iniciatyvos patys tartis su „Discovery“.
– Sakote, kad „Discovery“ nebūtų pardavusi teisių LRT?
– Bėgo paskutinės dienos. Ir mes nenorėjome likti tokioje pačioje situacijoje kaip prieš Rio de Žaneiro žaidynes. LRT galėjo nusipirkti tas teises – kodėl jie to nepadarė anksčiau?
– Turbūt todėl, kad LTOK pateikė didesnį pasiūlymą.
– Kažin ar didesnį. Jie (LRT – DELFI) taip sako. Mes galvojame, kad ne didesnį.
Jeigu atsimenate, 2015 metais Baku vykusių Europos žaidynių transliacijų teisės visiems buvo siūlomos kaip pilotinis projektas. Tada mes irgi patys išpirkome licenciją ir davėme televizijoms pasirinkti. Niekas nenorėjo, tik TV3. Mes iš to projektėlio ne tik nepraradome, bet ir uždirbome. Aišku, kaina buvo nedidelė – apie 10 ar 15 tūkst. eurų. Bet LRT tada nesutiko transliuoti.
– Tuomet gal galite pasakyti, kiek olimpiniam fondui kainavo 2018 ir 2020 metų olimpinių žaidynių transliacijų teisės?
– Ne, čia – komercinis sandoris.
– O kaip su fondu atsiskaitys TV3, kuriai perleistos teisės?
– Jie sumokėjo.
– Mažiau ar daugiau nei teisės kainavo fondui?
– To aš negaliu pasakyti. Bet už tas teises iš olimpinio komiteto neišėjo nė vienas centas.
– Ar TV3 mokėjo iškart, ar ta suma išdėliota per ilgesnį laiką?
– Išdėliota.
– Kam priklausys pajamos iš reklamos olimpinių transliacijų metu?
– Tai irgi numatyta sutartyje.
– Kas būtent?
– Negaliu išduoti komercinės paslapties. Jeigu mūsų partneris – TV3 – leistų, tuomet prašau.
– Jūs galvojate, kad reklamos sugeneruotos pajamos atpirks mokestį už transliacijų teises?
– Laisvai. Ir visi tie pinigai bus skirti sportininkams, visiems LOF projektams. Ir LRT dar sutaupys pinigų, kuriuos galės panaudoti kitam sportui transliuoti.
– Bet visos ankstesnės olimpinės žaidynės televizijoms būdavo nuostolingos.
– Klauskite TV3 vadovų, švedų ir taip toliau, ką jie sugalvojo ir kodėl perpirko tas teises iš mūsų.
– Tai buvo jų pačių idėja?
– Ne, negaliu pasakyti. Tai buvo derybų klausimas.
– Grįškime prie ankstesnio klausimo: iš kokių lėšų nupirktos transliacijų teisės?
– Tai olimpinio fondo uždirbtos lėšos. Kartoju: nė vienas centas iš olimpinio komiteto neišėjo.
– Vadinasi, olimpiniam fonde galima rasti atliekamus tris ketvirčius milijono?
– Tai nėra atliekami pinigai. Tai – ilgalaikė programa. Ką uždirba, jie investuoja į visokius savo projektėlius ir taip toliau. Fondo veikla ir biudžetas visiškai atskirti nuo LTOK, ir dabar jie uždirba mums, o ne atvirkščiai, kaip buvo anksčiau.
Turi ir radijo transliacijų teises
Ne ką konkretesni LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas bei TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Bendraudami su DELFI, jie tik patikino, kad olimpinių transliacijų reklamos pajamos atiteks TV3 grupei.
V. Vasiliauskas taip pat teigė, kad pasikeitus akcininkams perleisti transliacijų licencijos kitai televizijai be LOF sutikimo TV3 negalės. Primename, kad vasario viduryje portalas vz.lt paskelbė, jog TV3 grupę valdantis Švedijos koncernas „Modern Times Group“ baigė derybas su JAV investicijų bendrove „Providence Equity Partners“ dėl verslo Baltijos šalyse pardavimo.
„Yra televizijos, kurios sugeba sukurti paklausų produktą, ir yra tos, kurios nesugeba. LRT olimpinės transliacijos buvo nuostolingos, tuo metu komercinės televizijos mato pelno perspektyvą. Čia – verslo valdymo sugebėjimų klausimas“, – apie olimpinių transliacijų rentabilumą atsiliepė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, LOF įsigytas teises „Discovery Communications“ apmokės per ketverius metus. Kaip su fondu atsiskaitys TV3, V. Vasiliauskas detalizuoti nenorėjo.
Savo ruožtu, L. Blaževičiūtė taip ir neatsakė į klausimą, kodėl TV3 transliacijų licenciją pirko ne tiesiogiai iš „Discovery Communications“, o per papildomą tarpininką.
Anot V. Vasiliausko, LOF įsigijo ne tik nemokamos televizijos, bet ir radijo, palydovinės televizijos, interneto transliacijų teises. Pirkėjų pastarosioms esą dar bus ieškoma.
Tuo metu sutartis su TV3 grupe apima ne tik olimpinių žaidynių, bet ir kitų LTOK renginių, pavyzdžiui, „Olimpinės dienos“, „LTeam olimpinio festivalio“, „LTeam sporto apdovanojimų“, viešinimą per ateinantį ketverių metų ciklą.
Ką gaus žiūrovas?
Tuo metu eilinius sporto gerbėjus Lietuvoje labiausiai jaudina, kiek ir kokios kokybės olimpinių varžybų transliacijų jie išvys TV3 grupės kanalų eteryje.
Sausio viduryje oficialiai paskelbus apie naują žaidynių transliuotoją, TV3 vadovė L. Blaževičiūtė viešai žadėjo, kad po metų žiemos olimpiadą žiūrovai galės stebėti didele raiška (HD).
O prieš mėnesį ji dar kalbėjo priešingai – „Verslo žinioms“ TV3 generalinė direktorė tuomet sakė, jog planų artimiausiu metu pakeisti transliavimo formatą televizija neturi, nes tai esą pernelyg brangu.
Konkrečių datų L. Blaževičiūtė nenurodė ir DELFI, maža to, ji užsiminė, kad kokybišką vaizdelį iš olimpinių žaidynių sostinės galbūt pamatys nebent mokamas retransliuotojų (pavyzdžiui, kabelinės, palydovinės ar internetinės televizijos tiekėjų) paslaugas perkantys žiūrovai.
„Palyginus su standartine raiška, HD atveju siuntimo kaštai išauga tris kartus. Todėl kol kas HD transliacijos yra mokamų televizijų privilegija. Jei jos išreikštų tokį pageidavimą, mes būtume pasirengę. Jau kelis mėnesius siūlome retransliuotojams pasirašyti sutartis dėl HD programų pateikimo ir transliavimo, tačiau paklausos neatsiranda. Esame tikri, kad situacija olimpiados metu pasikeis ir žiūrovai turės galimybes matyti olimpiadą ir HD formatu“, – teigė TV3 generalinė direktorė.
Jei LRT dar praėjusiais metais žengė tokį technologinį žingsnį, TV6 kanalu UEFA Čempionų lygos ar Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybes toliau tenka stebėti standartine raiška (SD).
Arba ieškoti alternatyvų internete – pastarosiomis savaitėmis ne tik krepšinio gerbėjai, bet ir pajėgiausių šalies klubų treneriai keiksnojo televiziją, ignoravusią darbo dienomis vykusias svarbias lietuviško krepšinio dvikovas.
Ar sportas išstums komercinį turinį iš TV3 valdomo eterio, ypač per Pjongčango žiemos olimpines žaidynes, kuriose kukli Lietuvos delegacija į medalius nepretenduoja?
Anot L. Blaževičiūtės, tautiečių pasirodymą bus galima išvysti televizorių ekranuose, o kaip ketinama paskirstyti kitas transliacijas, ji nedetalizavo.
„Lietuvių startai bus rodomi per televiziją. Olimpinės žaidynės bus rodomos per TV3, TV6 ir tv3.lt. Žiūrovai matys 150 valandų žiemos ir 250 valandų vasaros olimpinių žaidynių transliacijų“, – pranešė TV3 vadovė.
Dar vienas opus televizijos auditorijai opus klausimas – reklama.
Pastarosios per olimpines žaidynes žiūrovai veikiausiai matys tiek, kiek tik leidžia įstatymas. Transliuotojai turi teisę iki 20 proc. eterio – kitaip tariant, 12 minučių per valandą – skirti reklamai.
„Discovery Communications“ konkursą laimėjęs LOF perpirkti olimpinių transliacijų teises siūlė ir LRT, bet mainais pageidavo maksimalaus reklaminio laiko. Anot A. Siaurusevičiaus, tai buvo viena priežasčių, dėl kurių pasiūlymas buvo atmestas.
Įstatymas draudžia nacionaliniam transliuotojui rodyti komercinę reklamą, tačiau realybėje yra apeinamas pastarąją transformuojant į kultūros ir sporto renginių transliacijų „rėmėjų“ pristatymus. Tiesa, LRT generalinio direktoriaus teigimu, bet kokia forma pateiktos reklamos LRT per olimpines žaidynes būtų rodžiusi kur kas mažiau nei leidžiamos 12 minučių per valandą.
„Duok Dieve jiems (TV3 – DELFI) sėkmės, bet aš manau, kad mes olimpiadą būtume parodę profesionaliausiai. Nenoriu iš anksto sakyti, kad žiūrovai pralaimėjo, tačiau mes buvome pasiruošę parodyti žaidynes pagal nacionalinio transliuotojo standartus“, – tikino A. Siaurusevičius.
Perteklinė informacija ir perteklinės išlaidos
Kodėl teisių pirkimo sandorių detalės ir 2017-ųjų LOF biudžetas po devyniais užraktais saugomas net nuo vienintelio fondo dalininko LTOK narių?
„Paviešiname tiek, kiek reikalauja įstatymai. Visa kita būtų perteklinė informacija. Ją pateikiame paties fondo valdybai“, – teigė LOF direktorius V. Vasiliauskas.
Anot jo, taip siekiama neatskleisti konfidencialių komercinio pobūdžio susitarimų.
Panašu, kad komercija olimpiniame fonde pastaruoju metu visiškai nustelbė jo pradinę paskirtį.
Nors V. Vasiliauskas vadovauja labdaros ir paramos fondui, remiantis veiklos rezultatų ataskaita, praėjusiais metais labdarai ar paramai buvo skirta tik 16 proc. LOF išlaidų – 115 tūkst. eurų.
Turbūt todėl LOF pavadinime nėra užuominos nei apie paramą, nei apie labdarą, nors to reikalauja įstatymas.
LOF pažeidė ir kitą Labdaros ir paramos fondų įstatymo straipsnį, nurodantį, kad tokio juridinio asmens administravimui negali būti išleidžiama daugiau nei 20 proc. pajamų.
Remiantis veiklos ataskaita, pernai vien LOF darbuotojų išlaikymui skirta 180 tūkst. eurų arba 26 proc. fondo pajamų.
„Argi? Reikia pasitikslinti. Bet mes tikrinami, audituojami kiekvienais metais – jokių pastabų nebuvo“, – pažymėjo V. Vasiliauskas.
LOF turi keturis darbuotojus, tarp kurių – ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Jos, kaip olimpinio komiteto vadovės, pareigos yra visuomeninės, bet buvusi šaulė gauna atlygį kaip fondo valdybos pirmininkė.
LOF surenka šalies olimpinės rinktinės rėmėjų skiriamas lėšas. Įstatymas draudžia labdaros ir paramos fondų turtą perduoti jų dalininkams ar paskirstyti jiems pelną, tad LOF finansuoja įvairius LTOK renginius ir projektus. Fondas taip pat deklaruoja remiantis sportininkų, trenerių, kitų sporto specialistų bei olimpinių žaidynių veteranų gydymą ir reabilitaciją, teikiantis jiems socialinę paramą, remiantis olimpinių sporto šakų federacijų programas, vykdantis kitą su olimpinio judėjimo rėmimu bei stiprinimu susijusią veiklą.
O nuo praėjusio gruodžio LOF dar ir prekiauja olimpinių žaidynių transliacijų teisėmis.