Vasario 7 dieną sukako lygiai trys mėnesiai, kai sporto ir sveikatingumo klubai negali vykdyti savo pagrindinės veiklos. Praėjusių metų gruodžio 16 d. dar labiau sugriežtinus karantino apribojimus, buvo apribotos netgi individualios treniruotės su treneriu. Dėl to sveikatingumo sektoriaus apyvarta smuko daugiau negu 90 procentų. Dauguma klubų atsidūrė ties bankroto riba ir baiminasi, kad juos ištiks pirmo karantino neišgyvenusių klubų likimas.
„Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos pastangos kalbėtis su Vyriausybės atstovais iki šiol buvo bevaisės. Praradome viltis, kad Vyriausybė išklausys mūsų problemas bei spręs sporto klubų išgyvenimo klausimus. Jeigu ir toliau būsime ignoruojami ir sporto klubai negalės atsidaryti, būsime priversti treniruotis prekybos centruose, kur žmonėms lankytis neuždrausta, – teigia treniruotes prekybos centre surengusio klubo „City Boxing“ vienas įkūrėjų Tadas Tamašauskas. – Ne vienas mokslininkų atliktas tyrimas, analizavęs koronaviruso pandemijos pasekmes, įrodė, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas turi didžiulį neigiamą poveikį žmonių fizinei sveikatai ir psichologinei būsenai. Sporto ir sveikatingumo klubai yra pasirengę per pandemiją saugiai spręsti šias problemas. Deja, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė mūsų veiklą pastato į vieną vietą su naktiniais klubais ir barais. Netgi grožio paslaugoms ruošiami atlaisvinimai, o apie sporto būtinybę žmonėms, netgi neužsimenama.“
Sporto klubų atstovai atkreipia valdžios atstovų dėmesį, kad Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, dar iki pandemijos mūsų šalis gerokai viršijo Europos sąjungos valstybių vidurkį pagal žmonių nutukimą. Šias problemas sprendžiantis sveikatingumo sektorius yra pasirengęs bet kuriuo metu atnaujinti veiklą ir tuo pačiu užtikrinti lankytojų saugumą.
„Puikiai suprantame pandemijos rizikas, bet esame pasiruošę dirbti saugiai ir prisidėti prie pastangų stabdyti pandemiją, taip, kaip ir kiti smulkieji verslai. Esame pasirengę užtikrinti Vyriausybės nurodymus, kuriuos vykdėme anksčiau – užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. m. plotą, tenkantį vienam asmeniui sportuojant klubuose.
Žmonės klubuose sportuoja erdviose patalpose, kurios nuolat vėdinamos profesionalia įranga, vykdoma griežta lankytojų kontrolė, treniruotės vyksta be fizinio kontakto, suteikiame pakankamai dezinfekcijos priemonių“, – tvirtina Vilniaus bokso federacijos viceprezidentas T. Tamašauskas, atstovaujantis keturiems sostinėje įsikūrusiems klubams. – Mūsų sporto klubo patalpos yra 620 kv. m. Tai yra tik vidutinio dydžio klubas, bet jis bent tris kartus viršija įprasto grožio salono dydį.
Deja, mums nėra numatyta jokių kompensavimo planų ir tokia valdžios pozicija mus varo į neviltį. Vyriausybė neketina kompensuoti patalpų nuomos išlaidų, o tai yra pagrindinės sporto klubų sąnaudos kartu su komunaliniais mokesčiais. Be to Vyriausybės propaguojamas kompensacijų mechanizmas dėl GPM yra visiškai bevertis sporto klubams, nes treneriai teikia paslaugas klubams pagal paslaugų sutartį. Be valstybės paramos, sveikatingumo sektorius tiesiog subyrės, kaip subyrės ir mūsų vykdoma ligų prevencija.“
Daugkartinis Lietuvos bokso čempionas T. Tamašauskas tikina, kad nesikeičiant situacijai, gatvėje gali likti ir Lietuvos olimpiečiai.
„Nemaža dalis Vilniuje gyvenančių olimpinės rinktinės narių sportuojame privačiuose klubuose, nes sostinėje kitų treniruočių salių ne tik boksininkai, bet ir kitų sporto šakų atstovai paprasčiausia neturi. Jeigu privatūs sporto klubai bankrutuos ir užvers duris, kovoms dėl olimpinių kelialapių būsime priversti ruoštis lauke, sniego pusnyse. Arba sportuosime prekybos centruose. Tikimės, kad kaip aukšto meistriškumo sportininkams bus leista prekybos centruose treniruotis be kaukių“, – ironizavo dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes kovojantis T. Tamašauskas.