Daugumoje sporto šakų durys Rusijos ir Baltarusijos atletams prasidėjus karui Ukrainoje užsitrenkė būtent vadovaujantis IOC priimtomis rekomendacijomis.
Dėl to Tokijo olimpinė ir triskart pasaulio čempionė socialiniame tinkle kreipėsi į Th. Bachą nevengdama kandžių žodžių.
„Nesu tikra, ar mane žinote, kadangi sprendžiant iš jūsų paskutinių pasisakymų bei sprendimų, esate kur kas arčiau politikų nei sportininkų. Bet aš puikiai pamenu, kaip užmerkėte akis prieš faktą, jog vienas jūsų vadovaujamo IOC narių Sebastianas Coe (Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos prezidentas – Delfi) neleido man varžytis 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse vien dėl to, jog gimiau Rusijoje.
Iš pastarųjų septynerių metų maždaug ketverius man buvo draudžiama pasirodyti tarptautinėse varžybose, nors man asmeniškai niekas niekada neturėjo jokių priekaištų. Ir jūs leidote jiems taip elgtis, o dabar netgi skatinate.
Mano pagrindinės kolegės sektoriuje yra ukrainietės, ir aš vis dar nežinau, ką joms pasakyti ir kaip pažiūrėti į akis. Jos ir jų artimieji patiria tai, ko niekas neturėtų patirti, to niekada neturėjo nutikti. Ir niekas manęs negalėtų įtikinti priešingai. Bet jūs viso to nežinote, jums verčiau nesidomėti, kaip su tuo tvarkosi Rusijoje gyvenantys sportininkai. Jeigu jų likimai jums tikrai rūpėtų, nereikalautumėte jų kalbėti šia tema ir nepašalintumėte visų vien pilietybės principu, o vietoje to bandytumėte per sportą suvienyti pasaulį.
Sakote, kad suspendavote rusus nerimaudamas dėl jų saugumo, bet tai nėra tiesa – tą įrodo tenisininkų pavyzdys. Sirgaliai pamėgsta konkrečius žmones, o ne valstybes. Nors, mano nuomone, dabar būtų pats laikas apskritai sporte atsisakyti visų vėliavų ir himnų.
Kiekvienas sprendimas turi turėti rezultatą, tačiau jūsų veiksmai ne tik nesustabdė karo, bet ir pradėjo naują. Neabejoju, kad jums neužteks nei drąsos, nei padorumo atšaukti bausmes rusų sportininkams. Bet prašau bent jau neapsimesti, jog rūpinatės mūsų interesais“, – rašoma M. Lasickienės laiške.
Vis dėlto Ukrainoje ne visiems nuoširdžiai nuskambėjo ir pačios M. Lasickienės žodžiai apie nepritarimą karui.
Mat 29-erių lengvaatletė priklauso Rusijos karinėms pajėgoms, už nuopelnus tarptautinėje arenoje 2020-aisiais jai suteiktas kapitonės laipsnis.
O viena pajėgiausių jos konkurenčių Julija Levčenko tiesiai apkaltino rusę beširdiškumu.
„Palaikėme jus taip, kaip galėjome. Savo pačių reputacijos sąskaita nepraradome užuojautos – net po Krymo aneksijos. Aš norėjau tikėti, kad ne visi rusai yra tokie, net kai buvo nustatyti masiniai antidopingo taisyklių pažeidimai.
Tačiau po to, kai vasario 24-osios rytą už 5 km nuo mano namų nukrito raketa, kai paryčiais drebėjau iš baimės nežinodama, kam paskambinti, kai gavau trenerio žinutę, raginančią skubiai susikrauti daiktus... Taip ir nesulaukiau nė vieno rusų sportininkų žodelio. Priešingai, mačiau karui skirtus paradus ir beveik visuotinį jo palaikymą.
Šis reikalas – ne apie sportą ir politiką. Po velnių, tai – žmonių gyvybės! Gyvenimas – pats vertingiausias dalykas, o ne kokie nors medaliai ar rekordai.
Dauguma ukrainiečių dabar gyvena rūsiuose, daugelis yra sužeisti, daugeliui visam likusiam gyvenimui liks psichologinių traumų. Ir kai kurie neteko savo gyvybės.
Ar manote, kad sportas yra svarbiau už teisę gyventi? Jums neleidžia varžytis, nes esate rusai? O mus žudo, nes esame ukrainiečiai! Ar jaučiate skirtumą?“ – M. Lasickienės įrašo komentaruose išsiliejo 24-erių planetos vicečempionė.
Primename, kad lengvojoje atletikoje dėl dopingo skandalų rusai su išlygomis buvo suspenduoti dar nuo 2015 metų. M. Lasickienė tik savo pirmąjį karjeros titulą planetos pirmenybėse iškovojo atstovaudama Rusijai – vėliau visus savo pasiekimus ji fiksavo jau kaip neutrali atletė.