Daugiau nei septynioms dešimtims sportininkų kelias į Turkmėnijos sostinę užsivėrė dėl to, jog jie nustatytu laiku nesugebėjo pateikti reikiamų duomenų Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) prižiūrimoje ADAMS sistemoje.
Pranešama, kad deklaruoti savo buvimo vietos nesusizgribo daugiausia Okeanijos atstovai, tačiau tarp užlipusių ant to paties grėblio yra ir Europos, Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos sunkiaatlečių.
Ne kartą apie antidopingo taisyklių reikalavimus priminusi Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) iš viso buvo priversta pašalinti per dešimtadalį planetos pirmenybių dalyvių.
Anot Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) generalinio sekretoriaus Vytauto Stašinsko, šalies rinktinei panašių problemų neiškilo.
„Dabar į tuos dalykus žiūrima labai griežtai. Jeigu neužpildei reikiamos formos prieš tris mėnesius iki čempionato – baigta. Mes viską pateikėme tvarkingai“, – DELFI sakė V. Stašinskas.
Šeštadienį į Ašchabadą išvyksiančią lietuvių komandą sudarys šeši atletai: Irmantas Kačinskas (svorio kategorija iki 89 kg), Tomas Ličinchai, Laurynas Antanaitis (abu – iki 96 kg), Arnas Šidiškis, Žygimantas Stanulis (abu – iki 102 kg), Sergejus Lichovojus (iki 109 kg).
Tituluočiausias šioje kompanijoje – triskart Europos vicečempionas Ž. Stanulis. Tačiau versti kalnų pasaulio pirmenybėse be lyderio Aurimo Didžbalio likusi rinktinė nėra pajėgi.
Netrukus sukaks metai, kai pastarasis yra suspenduotas, o apie jo dopingo bylos atomazgą kol kas tebekalbama tariamąja nuosaka.
Praėjusiame planetos čempionate antrą vietą užėmusio lietuvio mėginyje rasta preparato SARM S-22, kuris padeda didinti raumenų masę. A. Didžbalis ginasi, jog draudžiama medžiaga į jo organizmą pateko su užterštais legaliais maisto papildais. Kadangi 27-erių sportininkas praeityje jau buvo baustas dėl dopingo vartojimo, šįkart jam gresia aštuonerių metų diskvalifikacija.
Prieš pusantros savaitės LSAF skelbė, kad byla pasistūmėjo į priekį ir sprendimas turėtų būti priimtas per artimiausią mėnesį. Bet V. Stašinskas prisipažįsta, kad tai – tik spėjimas.
„Tas terminas – truputį nurašytas nuo lubų, tik prognozė. Tiesiog mes patys manome, kad ilgai šitas procesas nebesitęs. Spalio viduryje buvome nuvažiavę į IWF būstinę Budapešte, pasikalbėjome, išaiškinome situaciją. Bet IWF nieko konkretaus nepažadėjo.
Čia tik jie gali pasakyti, kodėl viskas taip ilgai be rezultatų. Aišku, mes patys užtrukome, kol buvo atlikti mūsų prašyti tyrimai, kol surinkome visą informaciją. Norėjome tą reikalą anksčiau užbaigti, galvojome, kad A. Didžbalis šitam pasaulio čempionate dar spės sudalyvauti. Deja“, – komentavo LSAF generalinis sekretorius.
Rinktinės lyderio ateitį gaubiančios miglos palieka nežinią ir dėl lietuvių galimybių pasirodyti 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse.
Atranka į pastarąsias prasideda būtent Ašchabade, ji bus kitokia nei įprasta anksčiau.
Nuo šiol dėl olimpinių kelialapių sunkiaatlečiai kovos tik individualiai. Jų rezultatai įvairaus lygmens varžybose per ateinančius pusantrų metų bus verčiami reitingo taškais, o galutinė rikiuotė paaiškės 2020-ųjų balandį. Viena valstybė galės deleguoti daugiausiai 8 sportininkus.
Dalinant vietas olimpinėse žaidynėse prireiks nemažai matematikos, kadangi teks atsižvelgti ir į įvairius apribojimus šalims, dažnai pažeidžiančioms antidopingo taisykles.
V. Stašinsko žodžiais, nauja kvalifikacijos sistema – sudėtinga, bet „sąžiningesnė“, nes sportininkai reitingo balus kaups nebe visai komandai, o kiekvienas sau asmeniškai. Tiesa, ar tai padės bent vienam lietuviui nuvykti į Tokijų, vienas federacijos vadovų pasakyti negali.
„Bandysime“, – nesiryžo prognozuoti pašnekovas.
Ašchabade laukia ir daugiau naujovių: atsižvelgiant į Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pageidavimą riboti dalyvių skaičių žaidynėse, buvo pakoreguotos svorio kategorijos. Tiek vyrams, tiek moterims jų sumažėjo nuo 8 iki 7.
Lyginant su praėjusiu čempionatu Anahaime (JAV), konkurencija išaugs ir dėl grįžtančių sunkiosios atletikos „banginių“: Kinijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ukrainos, Turkijos.
Spaudžiant IOC pernai dėl nuolatinių dopingo skandalų iš viso metams buvo suspenduotos devynios valstybės. Todėl 2017-ųjų planetos pirmenybių medalių įskaita atrodė neįprastai – daugiausiai apdovanojimų susišlavė Kolumbija, Iranas, Gruzija, Tailandas, Čilė ir Vietnamas.
Įdomu, jog šį mėnesį vos pasibaigus sankcijų terminui, jau kitą dieną 2020 metų Europos čempionatą patikėta rengti Rusijai, kuri buvo tarp lyderių pagal teigiamų dopingo testų skaičių.
Pasaulio pirmenybės Ašchabade vyks lapkričio 1-10 dienomis.