Gulėdamas T. Kaukėnas į taikinį pataikė visus 5 kartus, o stovint du jo šūviai iš penkių buvo netaiklūs.
Vis dėl to lietuviui pavyko patekti į 12.5 km persekiojimo lenktynes. Iš 87-ių startavusių sportininkų šią galimybę gavo 60.
Nugalėtoju šioje rungtyje ir lyderiu prieš persekiojimo varžybas tapo norvegas Ole Einaras Bjoerndalenas (24:33.5). Šis gyvąja biatlono legenda vadinamas norvegas šįvakar iškovojo jau septintą aukso medalį karjeroje.
Sidabro medalis atiteko Austrijos biatlonininkui Dominikui Landertingeriui (24:34.8), bronza - Čekijos sportininkui Jaroslavui Soukupui (24:39.2).
Rezultatai:
| 1 | Ole Einar Bjoerndalen (Norvegija) | 24:33.5 | |
| 2 | Dominik Landertinger (Austrija) | 24:34.8 | +1.3 |
| 3 | Jaroslav Soukup (Čekija) | 24:39.2 | +5.7 |
| 4 | Anton Šipulin (Rusija) | 24:39.9 | +6.4 |
| 5 | Jean-Philippe Le Guellec (Kanada) | 24:43.2 | +9.7 |
| 6 | Martin Fourcade (Prancūzija) | 24:45.9 | +12.4 |
| 7 | Simon Eder (Austrija) | 24:47.2 | +13.7 |
| 8 | Ondrej Moravec(Čekija) | 24:48.1 | +14.6 |
| 9 | Emil Hegle Svendensen (Norvegija) | 25:02.8 | +29.3 |
| 10 | Jakov Fak (Slovėnija) | 25:06.5 | +33.0 |
| ... | |||
| 48 | Tomas Kaukėnas (Lietuva) | 26:26.2 | +1:52.7 |
Biatlonininkas T. Kaukėnas pernelyg nesidžiaugė savo debiutu olimpiadoje, bet ir labai neliūdėjo. Ypač, kai sužinojo, jog pateko į 12.5 km persekiojimo lenktynes.
Joje lietuvis į trasą pajudės 48-tas, praėjus 1 min. 52,7 sek. nuo Ole Einaro Bjoerndaleno starto.
Iš biatlono ir slidinėjimo centro „Laura“ tribūnos T. Kaukėno ir kitų sprinto dalyvių pasirodymą matė ne tik Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, bet ir Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas. Jo apsaugininkai mandagiai, bet ryžtingai praskynė kelią vienam svarbiausių šalies asmenų į tribūną.
- Kaip nuotaika?, - po finišo Lietuvos žurnalistai paklausė T .Kaukėno.
- Gera. Jau gera. Finišavęs šiek tiek nusivyliau, bet pagalvojau, kad nėra ko prarasti. Sudalyvavau, ne pats blogiausias rezultatas. Dviejų stovint nepataikiau, bet būdavo ir blogiau. Tikėjausi viską pataikyti ir galvojau, kad pataikysiu, bet taip atsitiko, nieko nepakeisiu, liūdėti nėra ko.
- Ar jaudulys prieš startą buvo?
- Buvo, nes visą dieną reikėjo laukti. Minčių labai daug visokių. Kartais užmiršdavau viską ir kita veikla užsiimdavau. Kažkiek jaudinausi – nekasdienės varžybos. Man ši trasa labai sunki, nes labai ilgi pakilimai. Dar nesu toks stiprus.
- Ką dabar veiksi?
- Pirmiausia eisiu ieškoti savo rūbų, nes kažkodėl jie neatkeliavo į finišo zoną. Tada eisiu šiek tiek paslidinėsiu.
- Ar galvosi apie šias varžybas, ar stengsiesi jas kuo greičiau užmiršti?
- Dabar jau nėra ką galvoti. Jau spėjau išanalizuoti visas šios dienos lenktynes. Paslidinėjęs persirengsiu, nusiprausiu, pavalgysiu ir ką nors veiksiu.
- Prieš olimpiadą sakei, kad svarbiausia – nepadaryti šiurkščių klaidų. Ar nepadarei?
- Buvo šaudant stovint. Šiek tiek neteisingai atsistojau. Jaučiau, kad ne taip stoviu, kaip visą laiką, bet vis tiek šaudžiau ir iš pradžių pataikiau. Jei pirmo būčiau nepataikęs, būčiau pakeitęs stovėseną. Šaudžiau toliau ir paskutinį šūvį atidėjau ir tikėjausi pataikyti, bet todėl, kad nepatogiai stovėjau, prašoviau. Sugaišau daug laiko, o vis tiek teko sukti dar vieną ratą. Tai buvo didžiausia klaida. O visur kitur viskas neblogai.