Šeštadienį A. Gudžius gerokai atsiliko nuo savo varžovų, kuriuos turėjo kiek nugąsdinti išvakarėse.
Kvalifikacijoje jo rezultatas – 65,18 m – buvo ketvirtas. Daugiau nei kas nors galėjo tikėtis iš sportininko, kuriam sezono pradžioje du kartus toje pačioje vietoje lūžo padikaulis.
Tiesa, dėl savo nelaimių sportininkas ir jo treneris Vaclovas Kidykas iš dalies buvo kalti patys: po pirmos traumos jie nepaklausė Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo Daliaus Barkausko ir tikėjosi apsieiti be operacijos. Bet neapsiėjo.
Todėl ruoštis pirmosioms karjeroje olimpinėms žaidynėms pasveikusiam A. Gudžiui teko paknopstomis.
Ir jei kvalifikacijai pasirengimo pakako su kaupu, finale 25-erių kaunietis buvo statistas: pirmu bandymu jis diską nusviedė 60,66 m, antru – 58,89 m, o trečias nebuvo įskaitytas.
Palyginimui, auksą iš favoritu laikyto lenko Piotro Malachowskio panosės nudžiovęs 2012 metų Londono olimpinio čempiono Roberto Hartingo jaunesnysis brolis Christophas iš Vokietijos geriausiu mėginimu numetė 68,37 m.
Apčiuopiama buvo net ir vienuoliktą vietą užėmusio amerikiečio Masono Finley (62,05 m) persvara prieš A. Gudžių.
Bet pastarasis pernelyg neliūdėjo ir po varžybų net sugebėjo prajuokinti visą bendravimui su žiniasklaida skirtą zoną.
„Sportas yra sportas, visko čia pasitaiko. Žinoma, norėjau ir tikėjausi kitko. Bet žvėris vakar po paskutinio metimo truputį pastipo (juokiasi – DELFI)“, – pasirodymą vaizdžiai pakomentavo A. Gudžius.
Anot jo, paskutinis mėginimas, po kurio įrankis nulėkė į šoną, veikiausiai būtų leidęs jam pakilti tarp aštuonių geriausių ir suteikęs teisę mesti diską dar tris kartus.
„Per apšilimą atrodė, kad viskas bus gerai. Bet jau pirmą bandymą atlikau įsitempęs, nesuvaldžiau technikos. Metimai skriejo arba per aukštai, arba per žemai. O paskutinis buvo „persuktas“. Nors jo, manau, būtų užtekę pratęsti varžybas“, – kalbėjo sportininkas.
– Kiek galėjo skrieti paskutiniu metimu sviestas diskas? – paklausėme A. Gudžiaus
– Kažkur tarp 62 ir 63 metrų.
– Nesusitvarkėte su nervais?
– Miela kompanija, aš jums pasakysiu taip: visas mano sezonas kiekvieną dieną buvo vieni nervai. Nežinojome, ar pateksime į olimpiadą, ar pavyks išvažiuoti. Tai, ką pavyko čia pasiekti vakar, yra mano gyvenimo pasiekimas. O šiandiena buvo tiesiog bonusas, kurį laimėjau vakar. Labiau rūpėjo, kaip atkeliauti iki šių varžybų, kaip joms pasiruošti. Vakar patyriau daug emocijų: ne tik varžybų metu, bet ir po jų.
– Kiek laiko prieš žaidynes treniravotės visa jėga stovėdamas ant abiejų kojų?
– Diską visa jėga mėčiau gal tris savaites.
– O kiek laiko reikėtų pasiruošti tokioms varžyboms įprastu atveju?
– Kartais ir viso gyvenimo neužtenka. Disko metikai žiemą atlieka bendrą fizinį pasirengimą, nuo pavasario gludina techniką. Mes pastarajam etapui turėjome gal dvi savaites.
– Kieno pergalė finale jums būtų maloniausia?
– Vyrai šiemet labai stipriai pasiruošę, visi labai panašaus lygio. Kas laimės, man nėra skirtumo – su visais gerai sutariu. Sektoriuje – konkurentai, o po varžybų – draugai.