Paskutinės žaidynės
"Man tai tikrai buvo paskutinės žaidynės. Esu laiminga, kad galėjau sudalyvauti net trijose olimpiadose. Kai kuriems sportininkams tokia laimė nepasitaiko nė sykio per karjerą, – kruopščiai rinkdama žodžius dienraščiui sakė E. Pučinskaitė. – Aišku, apmaudas išlieka, nes atrodė, kad Pekine turėjau puikią galimybę kautis dėl medalių. Tačiau stengiuosi galvoti apie kitus dalykus. Žaidynės, olimpinė dvasia, atmosfera kaimelyje ir varžybose buvo tiesiog nepakartojami".
Olimpinė Pekino trasa buvo tai, apie ką svajojo E. Pučinskaitė. Keli sudėtingi pakilimai ir finišas į kalniuką – kaip tik tai, ką labiausiai mėgsta kalnuotų trasų specialistė iš Naujosios Akmenės. Viena tituluočiausių Lietuvos dviratininkių nesitikėjo tik vieno.
"Viską galėjau įsivaizduoti – svilinantį karštį, didelį oro drėgnumą, bet tik ne tai. Tik ne liūtį ir baisų šaltį. Nuo starto temperatūra nukrito gal 15 laipsnių. Paskui skaičiau komentarus, kad ieškau pasiteisinimų. Bet tik sportininkai gali suprasti, ką tai reiškia. Vieni mėgsta šaltį, kiti – karštį. Esu prie pastarųjų", – startą Pekino žaidynių grupinėse lenktynėse prisiminė E. Pučinskaitė.
9-ą vietą tokiomis sąlygomis, kokios buvo Pekine, dviratininkė taip pat laiko pergale. Pergale prieš save. Asmeninėms lenktynėms E. Pučinskaitė visiškai nesirengė, tad 23-oji pozicija atitiko lūkesčius.
"Negalėjau pažadėti medalių. Žadėjau, kad kovosiu dėl medalių. To paties norėjo ir kitos 65 sportininkės, konkurencija buvo milžiniška. Nieko nepadarysi. Matyt, nebuvo lemta, kad man nušvistų olimpinė žvaigždutė", – ramiai kalbėjo E. Pučinskaitė. Tik šios žvaigždutės lietuvei ir tetrūks, nes visi kiti svarbiausi dviračių sporto titulai – iškovoti.
Sirgo už maratonininkę
Startas Pekine tituluotai dviratininkei susiklostė ne taip, kaip ji tikėjosi, bet prisiminimai iš olimpiadų atmintyje liks visą gyvenimą.
"Tai nepakartojamas renginys. Kinai labai pasistengė, organizacija yra paties aukščiausio lygio – šia prasme tai geriausia olimpiada iš tų, kuriose buvau", – tikino E. Pučinskaitė.
Olimpiniame kaimelyje dviratininkė užmezgė ir naujų pažinčių. "Susipažinome su boksininku Jaroslavu Jakšto. Žinau, kad jis rytoj (pokalbis vyko sekmadienį – red. past.) kovos, palaikysiu jį prie televizoriaus, – sakė pašnekovė. – Nusifotografavome su krepšininkais. Domiuosi visų lietuvių startais, stengiuosi nepraleisti nė vieno".
Vienas varžybas E. Pučinskaitė sekė itin atidžiai. Visą sekmadienio rytą ji nenuleido akių nuo maratono bėgikių, tarp kurių buvo ir dvi tautietės Živilė Balčiūnaitė ir Rasa Drazdauskaitė.
"Kai buvau maža, labai norėjau bėgti maratoną. Manau, kad esame panašios su Živile – abi mažutės, smulkutės. Jos treneris (Romas Sausaitis), pamatęs mane po grupinių lenktynių, pasakė: "Labai gerai suprantu, ką tau teko iškentėti". Balčiūnaitei taip pat buvo sunku, bet ji teisingai pasakė, kad Lietuvoje niekas neturi pagrindo priekaištauti dėl 11-os vietos", – vertino E. Pučinskaitė.
Svarbiausia – darni šeima
Šiemet E. Pučinskaitės dar laukia svarbus startas rugsėjį pasaulio čempionate Varezėje (Italija), tačiau sportininkė, kaip ir žadėjo, po olimpiados apsisprendė ir dėl tolimesnės ateities.
Kitą sezoną ji dar mins pedalus – arba dabartinėje "Nuernberger", arba vienoje iš Italijos komandų. Po kito sezono vėl spręs, ką daryti.
Bet sportininkė užtikrino – iki 2012 m. Londono olimpiados karjera tikrai nesitęs. "Nenoriu suktis tam pačiame rate. Man atrodo, kad Jeannie Longo (49 metų prancūzė vis dar dalyvaujanti varžybose – red. past.) nėra geras pavyzdys. Gal kam nors sunku įsivaizduoti gyvenimą be dviračių, o aš jį labai gerai įsivaizduoju", – užtikrino E. Pučinskaitė.
Prieš metus dviratininkė su baltu pavydu akyse stebėjo, kaip po finišo kolegė Diana Žiliūtė supuoja savo dukrą Ilariją. Ir prisipažino, kad vaikai yra didžiausia svajonė. Tačiau kartu tituluota sportininkė patikino, kad nenori būti vien namų šeimininke. Galbūt žurnaliste, galbūt dviračių sporto trenere.
"Bet pirmiausia labai noriu vaikų. Manau, kad sukurti darnią ir harmoningą šeimą yra ne ką mažesnė pergalė, nei Olimpinių žaidynių medalis", – šyptelėjo E. Pučinskaitė.