„Aš protestavau dėl to, kad R. Hartingas naudojo teipą. Jam buvo aprištas vidurinis pirštas. Tai leidžiama, jei yra atvira žaizda. Teisėjai pareiškė, kad ši taisyklė buvo pakeista. Man atrodo, kad čia nervų žaidimas. Disko metimo varžybose pradeda skaudėti pirštą ir dažnai be teipo mesti įrankį neįmanoma. Nemanau, kad protestas ką nors pakeis, bet reikia išnaudoti visas galimybes“, - tuoj po varžybų DELFI.ee žurnalistams sakė G. Kanteris. - Kažkokį pranašumą teipas vis dėlto suteikia“.
Pasak Estijos lengvosios atletikos komandos vadovo Aivo Normako, R. Hartingas nepažeidė taisyklių. Tai paaiškėjo po pokalbio su Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos atstovu.
„Jis pasakė, kad yra taisyklė, kurioje teigiama, jog, jeigu sektoriaus teisėjas žino apie teipą, tai jo naudojimas atitinka reikalavimus. Teisėjas pareiškė, kad žinojo apie teipą. Todėl pateikti oficialaus protesto nebuvo galima“, - sakė A. Normakas.
DELFI.ee pavyko sekundei sustabdyti R. Hartingo trenerį ir paklausti jo, ar auklėtinis yra traumuotas.
„Taip“, - atsakė vokiečių treneris.
„Pirštas?“
„Kelis“, - atsakė treneris ir nubėgo.
R. Hartingas laimėjo olimpinį auksą (68,27 m), aplenkęs iranietį Ehsaną Hadadį (68,18) ir G. Kanterį (68,03). Lietuvos atstovas Virgilijus Alekna (67,38) liko ketvirtas.