Gimtinėje vykusioje oficialioje palydėtuvių ceremonijoje olimpietės ženkliuką atsiėmusi ir iš Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės Lietuvos trispalvę priėmusi G. Scheidt į Rio atvyko dar liepos 26 dieną.
Visgi ji apsistojo ne su savo tautiečiais ir net ne olimpiniame kaimelyje – kartu su sūnumi gyvena Brazilijos rinktinės apartamentuose. Bet ne tik dėl to, kad čia – ir jos vyras Robertas Scheidt.
„Mums iki jachtklubo – ganėtinai toli, kartais į kamštį papuolus galima ir porą valandų užtrukti. Galėdami gyventi šalia treniruočių vietos mes turime pranašumą. Aišku, pas mus ramu, todėl ir olimpinės dvasios nesijaučia, o kai atvažiuoju į olimpinį kaimelį, kur daug žmonių ir daug vietos – man čia miškas“, – pasakojo 33-ejų metų sportininkė.
Tačiau net ir turėdama laiko, kurį gali skirti itin reikalingam poilsiui pranašumą, lietuvė vis tiek susiduria su tam tikromis problemomis. Tiesa, jų išspręsti neįmanoma, todėl telieka prisitaikyti.
„Vėjas buvo ekstremalus – arti pavojingos ribos: 20-25 mazgai, tai po tokios treniruotės visus galus skauda, – juokėsi G. Scheidt. – Bet tikimės, kad varžybų metu tokių vėjų nebus.“
Pagal pirmines prognozes, tomis dienomis, kai buriuotojai pasileis į lenktynes, turėtų vyrauti vidutinio stiprumo vėjas. Visgi gamtos išdaigų atspėti neįmanoma – jau kelias treniruotes sportininkei teko atlaikyti, kuomet oras buvo kur kas nepalankesnis nei rodė orų prognozės.
Tačiau Gintarė – patyrusi buriuotoja, todėl jai net ir patys didžiausi vėjai nėra baisūs. Bet užtat įranga, su kuria sportininkai turi varžytis, tikrai nėra atspari bet kokiems orams.
„Jau su olimpiniu inventoriumi plaukiame: bandome laivus, bures, stiebus – visi bijo sulaužyti ar sugadinti, todėl kiek prisisaugo“, – sunkias treniruočių sąlygas išskyrė G. Scheidt.
Be jų moteris praktiškai daugiau nieko nemato, nes dienotvarkė – itin aktyvi: rytinė mankšta, pusryčiai, kelionė į jachtklubą, vaizdo įrašų peržiūra ir aptarimas, pietūs, laivo paruošimas ir plaukimas uoste, vakarienė, fizioterapija ir miegas. Lietuvė pasakoja, kad gluostą ji sudeda 9 valandą vakaro, nes keltis tenka 6 ryto.
Sudėlioti treniruočių grafikus, atlikti plaukimų analizę ar nuveikti kitus „namų darbus“ – jau ne olimpietės darbas. Šiemet Gintarei padeda ir ją konsultuoja 2012 metų Londono žaidynių dalyvis Rokas Milevičius, pastaraisiais metais išgarsėjęs dėl dalyvavimo prestižinėse „Volvo Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį.
„Čia atsidūriau visai netikėtai ir neplanuotai: Gintarė paprašė pagalbos, todėl ir sutikau padėti. Bet aš ne treneris, aš – labiau konsultantas, – apie naują amplua pasakojo 29-erių metų kaunietis. – Smagu sugrįžti į olimpinį judėjimą ir viską prisiminti. Aišku, dabar nėra tokio didelio streso ar jaudulio prieš startą, bet atsirado daug didesnė atsakomybė.“
Atvykęs į Rio de Žaneirą Rokas vėl pamatė tai, kas labiausiai spaudžia širdį vandens sporto mylėtojams – krūvas šiukšlių ir žydrą vandenį juodai nudažiusius tepalus. Būtent šie vaizdai pastarąją savaitę šmėžavo didžiausiuose pasaulio interneto puslapiuose.
„Tai yra didelė problema, bet nesakyčiau, kad ji egzistuoja tik Rio. Per „Volvo Ocean Race“ lenktynes mačiau daug blogesnių vietų nei čia. Bet olimpiada – pasaulio dėmesio centre, todėl yra puiki proga apie tai pašnekėti. Tačiau mes dėmesio į tai nekreipiame, nes esame pripratę prie tokių sąlygų. Šiuo metu turime svarbesnių dalykų“, – Rio pusėn skriejančią kritiką vertino sportininkas.
Kad olimpiečiams papildomos kliūtys netrukdytų varžytis tarpusavyje pasirūpinti nusprendė į žaidynes nepakliuvęs amerikietis Bradas Funkas, savanoriškai tvarkantis Guanabara įlankos pakrantę.
„Jis čia atvyko, išsinuomojo žvejų laivą ir kiekvieną dieną plaukia bei renka šiukšles iš vandenyno. Kiek žinau, per dieną jis surenka apie 200 kg šiukšlių“, – neeiliniu pasiaukojimu džiaugėsi lietuvis.
Bet nei šiukšlės, nei galingi vėjai neturėtų išmušti iš vėžių G. Scheidt – buriuotojos, kuriai tai bus jau trečiosios olimpinės žaidynės iš eilės. 2008 metais Pekine mūsiškė pasidabino sidabro medaliu, 2012-aisiais Londone liko šešta, o šiemet jai keliamas tikslas yra 1-8 vietos.
„Ruošiamės ir dirbam tik ties medaliais“, – kartelės nuleisti neketino jos konsultantas R. Milevičius.
Gintarės vyras R. Scheidt iš Brazilijos taip pat yra vienas realiausių pretendentų į medalius, nes iki šiol net penkeriose žaidynėse iš eilės kopė ant apdovanojimų pakylos: 1996 ir 2004 tapo olimpiniu čempionu, 2000 ir 2008 – vicečempionu, o 2012 metais pasidabino bronzos medaliu.
„Pekine jie abu laimėjo sidabro medalius, todėl buvo vadinami sidabrine porele, tai tikėkimės, kad šiemet bus auksinė porelė“, – viltingai šyptelėjo R. Milevičius.
G. Scheidt startas „Laser Radial“ klasėje numatytas (jeigu orai nesujauks tvarkaraščio) rugpjūčio 8-ąją, o po dešimties etapų kova dėl medalių baigsis 15 dieną.
Visgi iki pirmojo oficialaus išplaukimo į Atlanto vandenyno skalaujamą įlanką buriuotojos laukia dar viena atsakinga pareiga – penktadienio vakarą „Maracana“ arenoje vyksiančioje atidarymo ceremonijoje būtent jai patikėta nešti Lietuvos trispalvę.
„Vis pagalvoju, kad liko nedaug laiko. Visi gąsdina, kad bus labai varginanti ceremonija, todėl tikiuosi, kad taip nebus“, – plačiai šypsojosi olimpietė.
Ji – pirmoji moteris Lietuvos istorijoje, nešianti vėliavą šioje iškilmingoje šventėje. Iki tol tai darė tik vyrai: 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje – plaukikas Raimondas Mažuolis, 2000 m. Sidnėjuje – disko metikas Romas Ubartas, 2004 m. Atėnuose – krepšininkas Saulius Štombergas, 2008 m. Pekine – krepšininkas Šarūnas Jasikevičius, 2012 m. Londone – disko metikas Virgilijus Alekna.