Dvigubai maloniau mūsų ausiai šie žodžiai skamba ir dėl to, kad būtent šios „Alma Matter“ pajėgiausius krepšininkus treniruoja ir JAV rinktinės žaidimą jau dešimtus metus styguojantis treneris Mike'as Krzyzewski.
Pateikiame dukebasketballreport.com pasirodžiusios emocingos publikacijos vertimą.
Kalbant apie situaciją tarptautinėje krepšinio arenoje, visi be išimties pagarbiai taria Ispanijos ir Prancūzijos pavadinimus. Per pastaruosius 15 metų puikius rezultatus demonstruoja ir argentiniečiai. Gero žodžio verti Australijos bei Kanados krepšininkai.
Nepaisant vaikiškų simpatijų, mūsų širdys ir tikrieji jausmai atitenka ne kam kitam, o Lietuvai. Nėra pasaulyje kitos komandos, kuriai mūsų akyse ir širdyse galėtų prilygti aukšti Lietuvos vyrai, ir tam yra dvi svarios priežastys: pirmiausia jie žaidžia teisingą krepšinį, o visų antra – geba deramai vertinti ir branginti patį žaidimą.
Negalime negerbti Lietuvos krepšinio – tai tiesiog neįmanoma. Šalies rinktinė gali be vargo patiesti bet kurį priešininką, įskaitant ir amerikiečių komandą. Taip, mes kalbame apie rinktinę šalies, kurios gyventojų skaičius kaip Naujojo Džersio Niuarko mieste. Ar galite patikėti?
Pagrindinė priežastis, kodėl jie gali laimėti ir tai daro – puikus komandinis žaidimas. Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos krepšininkai – geriausi pasaulyje. Žinoma, šalia amerikiečių.
Šiais metais NBA tikrai žais bent trys aukštaūgiai iš Lietuvos. Vienas iš jų – 2 metrų ir 11 centimetrų Domantas Sabonis, vieno iš geriausių visų laikų krepšininko Arvydo Sabonio sūnus. Šiais metais jis žais Oklahomos „Thunder“ klube, kur – net neabejojame – deramai pakeis į „Warriors“ gretas perėjusį Keviną Durantą.
Antrasis Lietuvos ąžuolas – 2 metrų ir 13 centimetrų Jonas Valančiūnas, ginantis „Raptors“ garbę. Trečiasis – „Knicks“ dėmesio sulaukęs 2 metrų ir 5 centimetrų ūgio Mindaugas Kuzminskas.
Olimpinėse žaidynėse Lietuva ir vėl pasirodys gerai – komanda tikrai kietas riešutėlis, tik galbūt šį kartą epiteto „puikiai“ derėtų vengti. Kodėl?
Lietuvos rinktinės aukštaūgiai – miklūs ir universalūs aikštelės kariai. J. Valančiūnas išgąsdintų bet kurį priešininką, o D. Sabonis, nors ir ne toks masyvus, turi stiprų slaptą ginklą: ūgį ir žaibišką greitį.
Rinktinės žaidėjai Mantas Kalnietis ir Renaldas Seibutis demonstruoja puikią gynybą, tačiau ne retai sušlubuoja žaidimas aikštės kraštuose – ypač susidūrus su stipresniais oponentais.
Tačiau nevertėtų nė akimirkai pamiršti, kaip krepšinį myli šios mažos, bet itin kovingos šalies gyventojai. Nevalia užsimiršti ir nuvertinti Lietuvos krepšininkų – niekada. Už tokią nepagarbą jie privers labai skaudžiai sumokėti. Iš karto.