Sekmadienį Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) paskelbus savo painų verdiktą dėl Rusijos rinktinės, kilo interpretacijų banga.
IOC vykdomasis komitetas atmetė Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) rekomendacijas šalinti dėl valstybės palaikomos dopingo vartojimo sistemos šalinti visus šios šalies olimpiečius, bet kartu nutarė, kad durys į Rio de Žaneirą turėtų būti užtrenktas praeityje diskvalifikuotiems Rusijos sportininkams.
Tarp tokių yra ir Rūtos Meilutytės pagrindinė konkurentė 100 m plaukimo krūtine rungtyje J. Jefimova. Ar pastaroji tikrai negalės dalyvauti žaidynėse, patvirtinti dar turi FINA.
Tačiau A. Žukovas, dar nesulaukęs žinių iš šios organizacijos, užsiminė susitaikęs su mintimi, kad vienos geriausių šalies plaukikių olimpiadoje nebus.
„J. Jefimova negalės startuoti? Taip, nes ji anksčiau buvo diskvalifikuota, – pareiškė aukštas Rusijos sporto pareigūnas. – IOC sprendime yra punktas, kuriuo Rusijos olimpinio komiteto prašoma į olimpinės rinktinės sudėtį neįtraukti sportininkų, kurių biografijoje būta dopingo istorijų. Spaudoje skaičiau, kad daug įvairių šalių sportininkų pasisakė siūlydami paversti tai universalia taisykle, taikoma ne tik rusams. Juk kitaip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.“
Grėsmingai J. Jefimovai turėjo nuskambėti ir Rusijos plaukimo federacijos prezidento Vladimiro Salnikovo žodžiai.
„Galiu patvirtinti, kad J. Jefimova nėra įtraukta į nacionalinės komandos sudėtį“, – teigė V. Salnikovas.
Rusijos žiniasklaida suskaičiavo iš viso dvylika šalies sportininkų, kuriems sekmadienį IOC pastojo kelią į Rio de Žaneirą. Tiesa, A. Žukovas kalba tik apie aštuonis tokius atletus.
Primename, kad pastarieji prisijungė prie 67-ių kiek anksčiau suspenduotų Rusijos lengvaatlečių būrio.
Kol pasaulis laukia beprecedenčio dopingo skandalo atomazgos, plaukimo bendruomenė pasidalino į dvi dalis: vieni toliau ragina atsikratyti J. Jefimova, kiti uoliai ją gina.
„Nagi, FINA. Tai – tavo šansas. Būk tvirta, apgink mūsų sportą. Mes nustojome tikėti tavimi. Bet IOC suteikė dar vieną progą pakeisti tokią nuomonę“, – socialiniame tinkle rašė R. Meilutytės treneris iš viena griežčiausių Rusijos kritikių tapusios Didžiosios Britanijos Jonas Ruddas.
J. Jefimovos agentas Andrejus Mitkovas irgi nekantriai laukia FINA žodžio, o, jei jis būtų nepalankus, žadėjo kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (CAS).
„Pirmiausia, noriu pasidžiaugti, kad Rusijos rinktinė pasirodys Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir su savo vėliava. Gaila, kad nebus lengvaatlečių, bet tai jau visai kita istorija. Dabartinėmis aplinkybėmis, mes turbūt gavome maksimumą to, ką galėjome. Visgi tuo pačiu, papildomi kriterijai, kuriuos nustatė TOK Vykdomasis komitetas, švelniai tariant, glumina.
Kai kurie jų ne tik neatitinka lygių galimybių principo, bet ir akivaizdžiai pažeidžia Olimpinę chartiją. Tai pasakytina apie trečiąjį punktą, pagal kurį į Rio negali vykti rusų sportininkai, anksčiau diskvalifikuoti, bet jau atlikę bausmę dėl dopingo vartojimo. Į šį punktą patenka ir J. Jefimova. Tačiau dar 2011 metais CAS patenkino JAV olimpinio komiteto ir lengvaatlečio LaShawno Merritto skundą bei pripažino neteisėtu 45-ą tuometės Olimpinės chartijos punktą, pagal kurį dopingo griebęsis sportininkas turi praleisti ne tik tą olimpiadą, kuri priklauso jam pagal skirtą diskvalifikacijos terminą, bet ir pirmą po jos. Tada CAS patvirtino visuotinai priimtą teisės normą: negali už vieną pažeidimą būti skirtos dvi bausmės. Taigi man labai keista, kad TOK įtraukė į savo reikalavimų sąrašą tą trečią punktą.
Mes jau atlikome keletą konsultacijų. Jeigu neįvyks nieko neeilinio, pirmadienį antroje dienos pusėje Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) turi paskelbti Rusijos vandens sporto šakų dalyvių sudėtį olimpinėms žaidynėms.
Tikimės, kad FINA išmano Olimpinę chartiją ir CAS sprendimų praktiką geriau už patį TOK – ir patvirtinti J. Jefimovos dalyvavimą Rio. Bet mes jau įpratę, tikėdamiesi geriausio, ruoštis blogiausiam. Todėl dėl visa ko praktiškai jau parengėme ieškinį CAS, kuris nuo liepos 27 d. pradės veikti olimpiniu formatu „sprendimui priimti – 24 valandos“. Neturime jokių abejonių, kad Julija dalyvaus Rio. Ir tikime, kad nepaisant visų problemų, ji ten parodys savo geriausią rezultatą“, – grėsmingai rėžė A. Mitkovas.
Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės startuos jau po 11 dienų – rugpjūčio 5-ąją Brazilijoje.
2013 metų spalio mėnesį J. Jefimovos organizme aptiktas draudžiamas preparatas – dehidroepiandrosteronas (DHEA). Už tai FINA Rusijos sportininkei skyrė 16 mėnesių diskvalifikaciją. Bet jai toks sprendimas buvo gana palankus, nes iš karto po diskvalifikacijos ji galėjo dalyvauti 2015 metų pasaulio čempionate Kazanėje.
Sportininkai iš Rusijos olimpinės rinktinės, praeityje turėję problemų dėl dopingo: Ivanas Podšivalovas (akademinis irklavimas), Anastasija Karabelščikova (akademinis irklavimas), J. Jefimova (plaukimas), Natalija Lovcova (plaukimas), Anastasija Krapivina (plaukimas atvirame vandenyje), Olga Zabielinskaja (plento dviračių lenktynės), Ilnūras Zakarinas (plento dviračių lenktynės), Kirilas Sviešnikovas (dviračių trekas), Sergejus Šilovas (dviračių trekas), Viktoras Lebedevas (imtynės), Tatjana Kaširina (sunkioji atletika), Anastasija Romanova (sunkioji atletika).
Praėjusią savaitę tikrą audrą sukėlė nepriklausomas WADA pasamdytas tyrėjas Richardas McLarenas ir jo ataskaita, kurioje skelbiama, kad nuo 2011 m. pabaigos iki 2015 m. rugpjūčio rusų sportininkų šlapimo mėginiai vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms buvo klastojami masiškai, o tai buvo toleruojama ir netgi skatinama daryti valstybiniu mastu.
Daktaro R. McLareno ataskaitoje rašoma, kad buvo suklastoti 580 šlapimo mėginių 30-yje sportinių kategorijų. Klastoti mėginiai buvo pateikti ir 2012 m. Londono žaidynėms, ir 2014 m. Sočio žiemos žaidynėms, o tai buvo daroma įvairiose sporto šakose – pradedant lengvąja atletika, baigiant slidinėjimu.
Taip pat klastoti sunkiaatlečių, kanojininkų, plaukikų, ledo ritulininkų ir net parolimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų dopingo mėginiai. Kaip teigia pats R. McLarenas, „per 57-ias tyrimui skirtas dienas jis tik praskleidė uždangą, o WADA nori, kad jis tirtų toliau ir išsiaiškintų, kokie sportininkai buvo remiami valstybės“.
Štai, kaip viskas vyko 2014-ųjų Sočio olimpinių žaidynių metu. Visų pirma, prieš žaidynes sportininkas duodavo šlapimo mėginį, kol kraujyje dar nebūdavo pajėgumą didinančių preparatų. Tuomet šlapimo mėginiai būdavo užšaldomi, o sportininkas tuo metu jau pradėdavo vartoti draudžiamus preparatus.
Per žaidynes, stebint nepriklausomam kontroliuojančiam pareigūnui, sportininkas pateikia šlapimo mėginį, o naktį Federalinės saugumo tarnybos agentas, persirengęs inžinieriumi, slapčia paima mėginius iš laboratorijos.
Mėginių buteliukai atidaromi nepažeidžiant antspaudo, šlapimas sukeičiamas, o mėginių buteliukai su švariu šlapimu pastatomi laboratorijoje laukti tyrimų.
TOK Vykdomasis komitetas sekmadienį nusprendė:
1. TOK neleis Rio de Žaneiro olimpinės žaidynėse dalyvauti Rusijos sportininkams, kurie negali įvykdyti toliau išvardintų reikalavimų.
2. Sportininko dalyvavimas žaidynės bus galimas tik tuo atveju, jei jis galės pateikti įrodymus, tenkinančius jo sporto šakos federaciją ir atitinkančius šiuos kriterijus:
Tarptautinės sporto šakų federacijos, sudarydamos galinčių žaidynėse dalyvauti sportininkų sąrašus, turi vadovautis Pasaulinės antidopingo agentūros kodeksu ir kitais principais, dėl kurių buvo sutarta TOK susirinkime 2016 m. birželio 21 d.
Tarptautinės sporto federacijos teigiamo dopingo testo nebuvimo negali laikyti pakankamu kriterijumi.
Tarptautinės sporto federacijos turi atlikti individualią kiekvieno sportininko antidopingo bylos analizę, atsižvelgiant į tarptautinio testavimo patikimumą ir sporto šakos specifiką.
Tarptautinės sporto federacijos turi išnagrinėti nepriklausomo eksperto ataskaitoje pateiktą informaciją ir gauti iš Pasaulinės atidopingo agentūros joje minimų sportininkų ir pareigūnų pavardes. Nei sportininkai, nei pareigūnai ar nacionalinės federacijos, minimos ataskaitoje, negali būti akredituoti olimpinėms žaidynėms.
Tarptautinės sporto federacijos turi vadovautis atitinkamomis taisyklėmis ir pritaikyti sankcijas nacionalinėms sporto federacijoms.
3. Rusijos olimpinis komitetas negali siųsti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes sportininkų, kuriems buvo taikytos sankcijos dėl dopingo vartojimo, net jei šios sankcijos jau nebegalioja.
4. TOK leis žaidynėse dalyvauti tik tiems sportininkams, kurie gali įvykdyti 2 ir 3 sąlygas ir jei atitikimą šioms sąlygoms patvirtins nepriklausomi Tarptautinio sporto arbitražo teismo ekspertai.
5. Žaidynėse dalyvaujantys Rusijos sportininkai bus griežtai tikrinami ne varžybų metu, testavimai bus koordinuojami su Tarptautinėmis sporto federacijomis ir WADA. Jei šioje programoje bus nedalyvaujama dėl bet kokių priežasčių, bus atimta akreditacija.
TOK gali pritaikyti papildomas sankcijas po to, kai nepriklausomas ekspertas pateiks galutinę ataskaitą.