Jautru iki sielos gelmių: Rio – cerebrinio paralyžiaus ištikto brazilo euforija laimėjus auksą

Iki 2016 metų Rio de Žaneiro parolimpiados pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau žaidynių dalyviai toliau stebina visą pasaulį – neįtikėtinu užsispyrimu, atkaklumu, ryžtu, neįsivaizduojamomis pastangomis, visišku atsidavimu, rekordiniais rezultatais ir nuoširdžiausiomis emocijomis tiesiog pasiekus finišą ar iškovojus medalį.

Tikrą ekstazę ir euforiją išgyveno tiek į „Carioca“ areną saviškių susirinkę palaikyti žiūrovai, tiek mišrių porų bočios (BC3) finale žaidusi Brazilijos rinktinė, kuri 5:2 (3:0, 0:1, 0:1, 2:0) nugalėjo favoritę laikytą Pietų Korėjos komandą.

Antonio Leme, Evani Soares da Silva ir Evelyn de Oliveira po atkaklios ir permainingos kovos įveikė Jeongą Ho Woną, Kimą Han Soo ir Choi Ye Jin.

Po istorinės pergalės vežimėlyje sėdintis 48-erių metų brazilų kapitonas Antonio Leme, kurį gimimo metu ištiko cerebrinis paralyžius ir kuriam buvo pažeistos galvos smegenys, triumfavo taip entuziastingai ir nuoširdžiai, kad pakėlė visą „Carioca“ areną ant kojų, o netrukus ir pats buvo pakeltas ant rankų – tai padarė jo brolis Fernando, kuris asistuoja Antonio per varžybas.

Galiausiai abu vyrai, tvirtame vienas kito glėbyje, iš džiaugsmo jau raitėsi ant grindų.

Įdomu, kad A. Leme sportuoti pradėjo tik prieš 10 metų, kai jį, 2006-aisiais gatvėje pardavinėjantį užkandžius, pastebėjo bočios treneris Luisas Carlosas Dudi ir pakvietė į treniruotę.

Brazilų džiaugsmas – vaizdo įraše nuo 2:25 min.:

Bočia – rutulių sportas, nuo 1984-ųjų įtrauktas į parolimpinių žaidynių programą.

Bočia žaidžiama tarp individualių varovų, poromis arba komandomis. Kiekviena pusė turi savo spalvos odinius rutulius (mėlynos arba raudonos). Žaidimo tikslas – numesti rutulį kuo arčiau baltojo rutulio. Standartinės aikštelės išmatavimai 12,5 m × 6 m. Bočios kamuolio svoris yra apie 275 gramus.