Per pusvalandį – du olimpiniai medaliai. „Lagoa stadium“ irklavimo kanalas Lietuvai padovanojo nuostabų vakarą.
Po Donatos Vištartaitės ir Mildos Valčiukaitės bronzos sekė vyrų porinių dviviečių varžybos, virtusios kvapą gniaužiančiomis grumtynėmis tarp M. Griškonio ir S. Ritterio bei brolių iš Kroatijos Valento ir Martino Sinkovičių.
Valtis į valtį visą 2000 m nuotolį prieš vėją irklavę varžovai keletą sykių buvo perleidę lyderių poziciją vieni kitiems. Bet pabaigoje ištvermingesni pasirodė keturiskart pasaulio čempionai ir Londono žaidynių vicečempionai.
„Dėl pralaimėto finišo neapgailestaujame nė kiek, džiaugiamės savo medaliu. Vien tokia kova suteikė didelį malonumą“, – išlipęs į krantą, DELFI patikino Saulius Ritteris.
Dvi lyderių įgulos beveik visą distanciją buvo toli palikusios likusius konkurentus ir varžėsi tarpusavyje. Tik pabaigoje skirtumas ėmė tirpti. Tokia buvo iš anksto lietuvių pasirinkta taktika?
„Mūsų stipresnė pusė – irklavimas distancijoje, o ne finiše. Todėl mums geriau iš pradžių susikurti pranašumą, kad galėtume kontroliuoti situaciją“, – paaiškino S. Ritteris.
„Mes ir atrankoje, ir pusfinalyje šaudavome į priekį nuo pat starto, pasitikėdami savo jėgomis. Ką darysi, šįkart kroatai finišavo kiek stipriau. Pabaigoje nebegalvojome apie vietą: smegenys buvo išsijungusios, kažkur toli iškeliavusios. O kai finišavome, kojos nebesilankstė, sunku net įkvėpti oro buvo. Todėl jokių emocijų nepajutome – tik padėkojome vienas kitam už galimybę startuoti kartu“, – pasakojo M. Griškonis.
Jei Kroatijos irkluotojai papildė gausią savo įgulos trofėjų kolekciją, lietuvių duetui tai – pirmas rimtas apdovanojimas.
Kitaip ir būti negali, kadangi aukščiausio lygio varžybose S. Ritteris ir M. Griškonis kartu irklavo pirmą kartą.
27-erių S. Ritteris medalius pasaulio ir Europos čempionatuose anksčiau žerdavosi su savo ilgamečiu porininku R. Maščinsku. Trejais metais vyresnis M. Griškonis yra daugkartinis Senojo žemyno čempionas vienviečių varžybose.
Pastarasis buvo pelnęs kelialapį į Rio de Žaneirą, bet susižeidus R. Maščinskui, sutiko perleisti jį Armandui Kelmeliui ir sėsti į neįprastą valtį.
„Abejonių man nebuvo. Pabandėme su Sauliumi Trakuose, mačiau, kad irkluojame labai greitai. Net neabejojau, kad Rio de Žaneire užlipsime ant pakylos. Važiuodamas čia tikrai tuo tikėjau“, – DELFI patikino M. Griškonis.
Ar visada dvivietės įgula taip greitai randa savo ritmą?
„Ne, kartais tai užtrunka ilgai. Be abejo, ir su Mindaugu apsišlifuoti reikėjo. Bet abu turime nemažai patirties, bendras tikslas mus nuvedė ten, kur reikia“, – atsakė S. Ritteris.
Ką sportininkai ketina daryti ateityje, kuomet žaizdas išsilaižys R. Maščinskas, pasakyti jie dar negali. M. Griškonis tik užsiminė, kad galbūt vertėtų pamėginti sustiprinti keturvietę.
Dabar labiausiai duetui rūpi poilsis – toks, kokio neragavo trejus pasirengimo Rio de Žaneiro žaidynėms metus.
Tiesa, M. Griškonis dar turi vieną misiją – laimėtą medalį pristatyti namo į Lietuvą savo pirmagimei Atėnei. O gal ir du?
„Gal, reikia palaukti sekmadienio“, – šyptelėjo irkluotojas, prisiminęs, kada į startą stos Atėnės mama, maratonininkė Diana Lobačevskė.
Medalio tėvynėje lauks ne tik mažoji sportininkų poros atžala, bet ir visa irklavimo bendruomenė. Lauks abiejų Lietuvos įgulų – ir sidabrinės, ir bronzinės.
„Lietuvai, turinčiai tiek mažai gyventojų ir sportininkų, tai yra labai daug. Esame dėkingi visiems mums padėjusiems žmonėms. Mus sieja daug krumpliaračių – visi turi suktis vienu metu, kad mechanizmas veiktų“, – sakė S. Ritteris.
„Tokios stiprios irklavimo rinktinės Lietuvoje dar nėra buvę per visą istoriją“, – pridūrė M. Griškonis.
Ir išties gali būti, kad irklavimas pirmą kartą taps derlingiausia lietuviams sporto šaka olimpinėse žaidynėse.
Iki šiol per visą istoriją lietuviams irkluotojams ant kaklų buvo užkabinti septyni olimpinių medalių komplektai. Bet nuo nepriklausomybės atkūrimo vienintelėms Kristinai Poplavskajai-Bagvilienei ir Birutei Šakickienei-Juozėnaitei buvo pavykę užkopti ant olimpinės nugalėtojų pakylos: 2000 metais Sidnėjuje jos laimėjo bronzą dviviečių varžybose.
A finalo rezultatai:
1. Martin Sinkovič ir Valent Sinkovič (Kroatija) 6:50,28
2. Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris (Lietuva) 6:51,39
3. Kjetil Borch ir Olaf Tufte (Norvegija) 6:53,25
4. Francesco Fossi ir Romano Battisti (Italija) 6:57,10
5. Jonathan Walton ir John Collins (Didžioji Britanija) 7:01,25
6. Hugo Boucheron ir Matthieu Androdias (Prancūzija) 7:02,06.