Parduodamos (arba tiesiog primygtinai siūlomos nusipirkti) žaidynių atributikos tikriausiai yra daugiau nei per visus amžius nuskendusių bei paslėptų piratų lobių visuose vandenynuose.
Tai tik pirmos mintys, kurios šauna į galva po to, kai dviračiu įveikiau tik porą mylių nuo namų iki savo foto studijos. Belieka tik įsivaizduoti, ką tenka patirti piliečiams bei imigrantams, kurių kasdienybė yra neatsiejama nuo keliavimo per miesto centrą bei rytinę jo dalį.
Tačiau tai juk Olimpines žaidynės… Ir legendinę ugnį, kadaise saugotą taip uoliai, šiandien galėjau išvysti tiesiog išėjęs į gatvę (čia, Krono ir Rėjos sūnus, Dzeusas jau tikrai prasikeiktų tai pamatęs).
Žinoma, dėl to foto kadro, kvepiančio pasauline taika ir bent dviem savaitėm pamirštais bręstančiais branduoliniais konfliktais, pedofilijos skandalais bei kitomis demokratijos anomalijomis, teko kovoti su Iphone foto reporterių armija. Bet negali pykti, kai fotografija rodos tampa nauju pasaulio folkloru, o pasaulio žinios akimirksniu pasiekia visus.
Net ir tuos, kurie nebegali pakrutinti užpakalio ir patenkinti savo žingeidumo savo pačių akimis ir ausimis, tuos, kurie pasaulį mato per paskutinį Facebook'o langą (na, kita vertus, nei ne šios naujoves, jie vis dar bandytų užvaldyti pasauli per pažinčių svetaines).
Tačiau tai juk Olimpines žaidynės… Ir esu laimingas galėdamas pajausti Tai iš arti, bei prisijungti prie tų, labiau išprususių laimingųjų, tebūdamas tik paprastas mirtingasis. Kad ir koks chaosas laukia miesto, kuriame dabar gyvenu, tai verta patirti.
Tikriausiai dažnas tautietis, verčiau išleis krūvą lietuviškų pinigų per savaitgalį Palangoje, vietoje to, kad tuos pačius varganai uždirbtus litus paaukotų kelionei į Londoną ir bent pamatytų, kas yra Olimpinės žaidynės.
Bet ar man tai turėtų rūpėti? Tikriausiai - ne. Todėl ir jaučiuosi laimingas. Čia ir dabar, su draugais, ta saujele žmonių, kurie dar nori patirti, padaryti kažką daugiau savo gyvenimuose :)
DELFI už šio teksto turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi nuomonė!