Estijoje – kitokios tradicijos
Olimpinį auksą Londone pelniusiai penkiakovininkei L. Asadauskaitei sostinės viešbučio direktorė Lina Krištopaitytė pirmadienį įteikė 30 tūkst. litų vertės čekį, o bronzą laimėjusius imtynininką A. Kazakevičių ir boksininką E. Petrauską apdovanojo 10 tūkst. litų premijomis.
Prieš žaidynes viešbučio vadovybė buvo paskelbusi, kad skirs pinigines premijas Londone medalius iškovosianties šiuolaikinės penkiakovės, bokso, imtynių ir dziudo atstovams iš Lietuvos. Šios sporto šakos pasirinktos pagal viešbutį valdančios bendrovės vadovų pageidavimus.
Visi trys olimpiečiai teigė, kad tokio šalies verslininkų įvertinimo sulaukė pirmą kartą gyvenime, ir apgailestavo, jog absoliuti dauguma individualių sporto šakų atstovų apie privačią paramą gali tik pasvajoti.
Kitokios tradicijos egzistuoja, pavyzdžiui, Estijoje. Sidabrą Londono žaidynėse laimėjusiam imtynininkui Heiki Nabi privatūs šios šalies imtynių federacijos rėmėjai atseikėjo 15 tūkst. eurų (per 50 tūkst. litų), dar 5 tūks. eurų atiteko sportininko treneriui.
Nuskriaustas neliko ir bronzą iškovojęs disko metikas Gerdas Kanteris. Nors sumos, kurių jam už pasiekimą nepagailėjo įvairios bendrovės, nėra viešinamos, teigiama, kad prieš ketverius metus, kai G. Kanteris laimėjo auksą Pekino žaidynėse, asmeninių rėmėjų skirtos premijos netgi viršijo valstybinę (per 350 tūkst. litų).
Reklamuoja savo sporto šakas
Pasak olimpinių žaidynių prizininkų, verslininkai Lietuvoje dar nėra įsisąmoninę, kad sportininkams skiriamas visuomenės dėmesys galėtų būti naudingas ir jiems. Patys olimpiečiai užgriuvusį populiarumą dabar mėgina išnaudoti savo sporto šakų reklamai per įvairius pagerbimus ir kitus renginius, kurių maratonas nesibaigia jau dvi savaites.
„Varžybose atlikome tik pusę darbo, dabar turime susidoroti su kita. Privalome priimti kvietimus ir eiti į visus tuos pagerbimus, nes taip padedame populiarinti savo sporto šaką”, – sakė A. Kazakevičius.
Tiesa, būtent jis iš visų penkių Lietuvos olimpinių prizininkų viešuose renginiuose rodėsi mažiausiai, kadangi iš karto po Londono žaidynių išvyko į Turkiją, kur dalyvavo iš anksto suplanuotoje stovykloje, skirtoje atgauti jėgas.
„Labai norėjau dalyvauti priėmimuose Prezidentūroje ir Vyriausybėje. Apmaudu, kad negalėjau”, – graužėsi imtynininkas.