Nepaisant Kryme vykstančio referendumo dėl šio Juodosios jūros kurorto prijungimo prie Rusijos, Ukrainos delegacija nusprendė dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje. Jos metu šalies vėliavą nešusi Liudmila Pavlenko nerodė jokių emocijų, o ant jos geltonų marškinėlių angliškai ir rušikai buvo parašytas žodis „taika“.
„Noriu pareikšti, kad mūsų komanda paskutinę akimirką nusprendė dalyvauti parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje“, - prieš uždarymo šventę sakė Ukrainos parolimpino komiteto vadovas Valerijus Suškevičius.
Delegacijos vadovas taip pat pridūrė, kad situacija jų gimtinėje Ukrainos sportininkus išblaškė žaidynių metu.
„Jie negalėjo būti abejingi ir susikaupti. Nors manau, kad komanda pasirodė puikiai - 25 medaliai yra labai geras pasiekimas“.
DELFI primena, kad atidarymo šventėje dalyvavo tik vienas ukrainietis – Michailas Tkačenka. Jis net nemojavo stadione susirinkusiems žiūrovams bei nesišypsojo.
Tuo tarpu Tarptautinio parolimpinio komiteto vadovas seras Philipas Cravenas, prieš paskelbdamas oficialų parolimpinių žaidynių uždarymą, dėkojo Sočio miestui, savanoriams, dalyviams, visai Rusijos valstybei ir jos prezidentui Vladimirui Putinui. Padėką palydėjo gausios ovacijos.
„Su malonumu sakau, kad Sočio žiemos parolimpinės žaidynės buvo pačios geriausios istorijoje. Šios žaidynės parodė, kad stebuklai neturi jokių sienų“, - sakė P. Cravenas.
Sočio parolimpinėse žaidynėse – visiškas rusų dominavimas
Kovo 7-12 dienomis vykusiose parolimpinėse žaidynėse dalyvavo rekordinis sportininkų skaičius – iš viso 575 dalyviai iš 45 pasaulio šalių, kurie rungėsi 5 rungtyse – slidinėjime, kalnų slidinėjime, biatlone, ledo ritulyje rogutėse ir akmenslydyje vežimėliuose.
Sočyje išdalyta net 72 medalių komplektai, o bendroje apdovanojimų įskaitoje įtikinamai triumfavo Rusijos atletai. Dominavę nuo pat pirmosios dienos rusai iš viso iškovojo rekordiškai daug - net 80 medalių, iš kurių 30 aukso, 28 sidabro ir 22 bronzos.
Kadangi komandų pasiekimai vertinami ne pagal medalių kiekį, o pagal spalvą, antrą vietą užėmė vokiečiai (15 medalių – 9 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos), trečią – kanadiečiai (16 medalių – 7 aukso, 2 sidabro, 7 bronzos).
Ukrainos delegacija bendroje medalių lentelėje su 25 apdovanojimais liko ketvirta. Ukrainiečių sąskaitoje – 5 aukso, 9 sidabro ir 11 bronzos medalių. Medalius laimėję sportininkai apdovanojimų teikimo ceremonijų metu savo medalius uždengdavo delnais. Ukrainos sporto ministras Dimitrijus Bulatovas teigė, jog šis gestas - tai dar vienas protestas prieš rusų veiksmus jų gimtinėje.
Iš viso šiose parolimpinėse žaidynėse medalius iškovojo 19 skirtingų šalių atstovai. Daugiausiai apdovanojimų susirinko rusas Romanas Petuškovas. Visi jo iškovoti medaliai – auksiniai. Šiuo pasiekimu jis pagerino pagal vienose olimpinėse žaidynėse iškovotų auksinių apdovanojimų skaičių.
Sočio parolimpinėse žaidynėse rusas nesustabdomas: su Rusijos rinktinė jis triumfavo komandinėse 4 po 2.5 km varžybose, o asmeninėse varžybose laimėjo 1 ir 15 km sprinto rungtis bei 7.5, 12.5 ir 15 km biatlono lenktynes.
Iki šiol daugiausiai (5) auksinius medalius iškovojo kalnų slidininkas iš Kanados Laurenas Woolstencroftas ir šiaurinio slidinėjimo bei biatlono atstovas iš Vokietijos Verena Bentele. Tai jie padarė 2010 metų Vankuverio parolimpinėse žaidynėse.
Sočis - be Lietuvos parolimpiečių
Tuo tarpu Lietuvos parolimpiečių Sočyje nebuvo – šiomis sporto šakomis užsiimančių neįgaliųjų sportininkų šalyje paprasčiausiai nėra. Nedalyvavo lietuviai ir ankstesnėse žiemos parolimpinėse žaidynėse, tik 1994 metais Lilehameryje jėgas pasitikrino slidinėjimo varžybose startavę Sigita Kriaučiūnienė ir Saulius Leonavičius, kurie aukštų rezultatų nepasiekė.
Tačiau Sočyje lankėsi Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas, generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis ir ministro pirmininko visuomeninis konsultantas neįgaliųjų klausimais Aleksandras Pacevičius.
„Dabar parolimpiečių neturime, bet neprarandame vilties, kad jų dar atsiras. Todėl norime užmegzti kontaktus. Ten į vieną vietą susirinks daugelio šalių atstovai, bus galima pasikalbėti, kokios problemos kituose kraštuose, susidaryti vaizdą“, – DELFI paklaustas, kokiu tikslu keliaus į Sočį, tąkart teigė G. Zavadckis.
Vienas LPOK vadovų skundėsi, jog pradėti rimčiau vystyti neįgaliųjų žiemos sportą Lietuvoje trukdo klimato sąlygos ir pinigų stygius. Pavyzdžiui, lietuviai esą norėtų pasekti latvių pavyzdžiu ir suburti neįgaliųjų akmenslydžio rinktinę, bet ledo aikštės nuoma yra neįkandama.