Ketvirtadienį jie iškėlė savo šalių vėliavas olimpiniame kaimelyje per iškilmingą sutikimo ceremoniją.
Tarp sportininkų buvo 31 Ukrainos atletas, kurie dar nepaskelbė savo galutinio sprendimo – ar dalyvaus turnyruose, ar susikraus daiktus ir grįš namo, protestuodami dėl Rusijos intervencijos Kryme, esančiame kitapus Juodosios jūros nuo Sočio.
Ukrainos vėliavos spalvų – žydros ir geltonos – drabužius vilkintys komandos nariai sugiedojo savo šalies himną, kai buvo keliama jų vėliava, ir skandavo „Taiką Ukrainai!“.
Ukrainos olimpinis komitetas penktadienį paskelbė, kad neboikotuos Sočio žaidynių, nors Krymo vietos parlamentas paskelbė norintis prisijungti prie Rusijos.
Biatlono ir slidinėjimo rungtyse dalyvaujantis Hryhorijus Vovčinskis, laimėjęs du sidabro ir du bronzos medalius Vankuverio parolimpinėse žaidynėse 2010 metais, pasisakė už taiką tarp visų Ukrainos etninių bendrijų.
„Mes mylime Ukrainą, kokia ji yra! Tegul žmonės kalba, kaip jiems patinka ir kaip jiems lengviau – nesvarbu, ar rusiškai, ar ukrainietiškai, ar angliškai. Tegul Dievas suteikia mums energijos išmokti suprasti vieniems kitus!“, – jis rašė socialiniame tinkle „Facebook“.
Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje JAV, Didžioji Britanija ir Norvegija atšaukė savo vyriausybines delegacijas, turėjusias vykti į Sočį, nors tų šalių atletai iš olimpiados nepasitrauks.
Po praeitą mėnesį vykusios įspūdingos žiemos olimpiados Sočio olimpinis parkas ketvirtadienį atrodė keistai ištuštėjęs. Darbininkai baigė tvarkyti trispalvį parolimpinių žaidynių simbolį, pakeitusį penkis olimpinius žiedus.
Rusijos komanda pagal žiemos olimpiados iškovotų medalių skaičių užėmė pirmąją vietą, o ši netikėta sėkmė smarkiai padidino nacionalinį pasididžiavimą.
Šią savaitę duodamas vieną interviu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė viltį, kad šalies parolimpinė rinktinė irgi triumfuos, dalyvaudama visų penkių sporto šakų rungtyse – įskaitant rogučių ledo ritulį, kuriame rusų sportininkai varžysis pirmąkart.
Sočyje varžysis iš visos 575 parolimpiniai atletai iš 45 šalių.
Sovietų Sąjunga parolimpiniame judėjime nedalyvavo iki 1988 metų Seulo olimpiados, kai šalyje prasidėjo demokratinis persitvarkymas. Neįgalieji dažnai likdavo nepastebimi sovietinėje visuomenėje – daugelis jų neturėdavo galimybių išeiti iš savo butų arba netgi būdavo išsiunčiami į specialius internatus.
Rusijoje tebejuntama didelė neįgaliųjų atskirtis – tik neseniai pradėta investuoti į jiems pritaikytą miestų infrastruktūrą.
Maskvoje praeitais metais buvo įrengtos apčiuopiamos šaligatvių dangos sistemos ir garso signalai prie šviesoforų, padedantys orientuotis regėjimo negalią turintiems pėstiesiems.
Sočyje ketvirtadienį nuo oro uosto važinėjo žemagrindžiai autobusai, tačiau šio kalvotoje vietovėje išsidėsčiusio miesto centras išliko panašus į kliūčių ruožą: kai kurios rampos neįgaliųjų vežimėliams veda į niekur, o daugelis keltuvų buvo išjungti.