14:35 – tokie baisūs skaičiai degė Rio de Žaneiro „Carioca 1“ arenos švieslentėje po dviejų kėlinių. Serbų spurto 8:0 iš vėžių išmušta Australijos rinktinė buvo visiškai nepanaši į komandą, „besimėgaujančia krepšiniu“: Okeanijos čempionai tiesiog duso puolime.
Per 20 minučių iš žaidimo australai pataikė vos 6 metimus iš 29 bandymų! Tikslą pasiekė 4 dvitaškiai iš 15 ir 2 tritaškiai iš 14. Be to, nė vienas krepšininkas nestojo prie baudų metimų linijos.
„Didžiuojuosi savo komanda, nes tai padaryti yra neįtikėtina – beveik neįmanoma“, – apie idealią gynybą pasakojo Milošas Teodosičius.
Nors po pertraukos australams ir pavyko kiek pagerinti savo pataikymo procentą, tačiau įsibėgėjusio Serbijos traukinio sustabdyti nebebuvo jokių šansų – 61:87.
„Iš pat pradžių jie pataikė kelis sunkius metimus, o mes puolime vargome. Jie neleido mums žaisti savo žaidimo... Nežinau ką pasakyti... Mūsų gynyba nebuvo prasta, tiesiog negalėjome pataikyti kamuolio į krepšį“, – sunkiai žodžius rinko Kauno „Žalgirio“ narys Brockas Motumas.
Jis nuo suolo pakilo tik po pertraukos, bet vos per 11 minučių su 13 taškų spėjo tapti rezultatyviausiu komandos žaidėju.
„Mus iš vėžių išmušė intensyvi serbų gynyba. Šią karčią piliulę nuryti sunku, nes pirmą kartą rungtynių eiga klostėsi ne pagal mūsų scenarijų. Bet tikimės atsitiesti prieš kovą dėl bronzos“, – rankų nuleisti neketino Andrejus Lemanis, kurio auklėtiniai pataikė vos 33 proc. savo metimų (22/66).
Tai buvo antroji šių ekipų kaktomuša Rio: A grupėje 95:80 pajėgesni buvo australai, kurių pergalę tuomet lėmė įspūdingai sužaistas ketvirtas kėlinys (33:17).
Finale serbų laukia akistata su JAV krepšinio žvaigždėmis, kurioms A grupėje nusileido tik po atkaklios kovos (91:94). Be to, būtent šios dvi rinktinės dėl aukso medalių kovėsi ir 2014 metų pasaulio čempionate. Tąkart amerikiečiai savo varžovų nepasigailėjo net 129:92.
„Tuomet dar nebuvome psichologiškai pasiruošę. Jau turime patirties, todėl stengsimės, kad toks finalas nepasikartotų. Esu įsitikinęs, kad po poros dienų į aikštę žengsime nusiteikę lygiai taip pat kaip šiandien“, – prisiminė 22 taškus pelnęs M. Teodosičius.
Jis bendroje žiniasklaidos ir krepšininkų zonoje apkabino iš laimės ašaromis apsipylusį jaunąjį Bogdaną Bogdanovičių, iki ausų išsišiepęs Nikola Jokičius šoko prieš serbų žurnalistus, o Miroslavas Raduljica triumfuodamas net riaumojo.
„Viso turnyro metu mūsų pasitikėjimas vis augo, o grupių varžybos leido mums pasiekti gerą sportinę formą. Toks pasirodymas pusfinalyje suteikė sparnus ir pasitikėjimą, – tik po atrankos turnyro į žaidynes patekusių auklėtinių žaidimu patenkintas buvo Aleksandras Djordjevičius. – Amerikiečiai yra stipriausia olimpiados komanda, todėl mes juos gerbiame, bet baimės neturime.“
O štai Serbijos, kaip visiškai atskiros valstybės (nuo 2006 m.), krepšinio rinktinė į olimpines žaidynes pateko pirmą kartą. Tiesa, žaisdami po Jugoslavijos vėliava serbai 1996 metais pasipuošė sidabro medaliais.
Tuo metu australams šios olimpinės žaidynės – jau net 13-os istorijoje, o tarp keturių geriausių komandų jie pateko ketvirtą sykį (iki tol – 1988, 1992 ir 2000 metais). Tiesa, medalių „kengūroms“ iškovoti dar nėra pavykę. Norėdami perrašyti istoriją, australai sekmadienį turės parklupdyti Europos čempionę Ispaniją.