„O ką tas liūdesys pakeis?“, – paklaustas apie savo nuotaiką, pečiais trūktelėjo V. Alekna.
Nė bronzinis esto Gerdo Kanterio penktasis metimas, išstūmęs lietuvį iš trečiosios vietos, neišmušė jo iš vėžių.
Olimpinio medalio veteranas iš Lietuvos nelaimėjo, tačiau dar kartą pademonstravo, kad net ir įkopęs į penktą dešimtį priklauso planetos disko metikų elitui.
„Nuo penktos vietos Atlantos žaidynėse pakilau iki ketvirtos Londone – kažkoks žingsnis į priekį vis tiek yra. Ko pritrūko iki dar vieno žingsnio? Centimetrų, ir nemažai...“, – savo pasirodymą įvertino V. Alekna.
Geriausią savo rezultatą V. Alekna užfiksavo pirmu bandymu – 67,38 cm. Dėl vėsaus oro ir krapnojančio lietaus per apšilimą pirštines mūvėjęs lietuvis neslėpė, jog visas viltis buvo sudėjęs būtent į šį bandymą, kurį atliko dar nespėjęs atvėsti.
„Norėjau numesti kuo toliau ir nelaukti varžybų galo, nes ir kūnas vėsta, ir jėgos senka“, – aiškino lengvaatletis.
Tačiau vokietis Robertas Hartingas (68,27 cm), iranietis Ehsanas Hadadi (68,18 cm) ir G. Kanteris (68,03 cm) įrankį švystelėjo toliau, palikdami Lietuvos olimpiečiui tik sportininkų itin nemėgstamą ketvirtą poziciją.
Vis dėlto V. Alekna greitai susitaikė su realybe ir mintyse jau planavo kelionę namo. Dukart olimpinis čempionas žaidynių uždarymo nelauks ir grįš į Vilnių, kur netrukus jam vėl reikės apsivilkti kostiumą ir traukti į darbą – V. Alekna šiemet tapo Vidaus reikalų ministerijos patarėju.
Bet sportinė apranga irgi dar neguls į spintą, kadangi disko metikas užsiminė galintis dalyvauti varžybose ir kitą sezoną.
– Po pirmo metimo supratote, kad tokio rezultato neužteks? – paklausėme V. Aleknos
– Rezultatas tikrai buvo mažokas ir dėjau visas pastangas, kad bent kiek toliau pasistūmėčiau.
– Ką galvojote eidamas į sektorių paskutinį kartą?
– Norėjau kaip nors susikaupti ir atlikti neblogą metimą. Nepavyko.
– Atvėsus kūnui tikėtis pagerinti rezultatą buvo sunku?
– Žinoma, ypač man. Priminsiu, kad man – 40 metų, ir vėsuma tikrai ne į naudą (šypsosi – DELFI). Taip, kai kurie konkurentai paskutiniais bandymais pagerino savo rezultatus, bet jie – 10 ar net daugiau metų jaunesni. Aš irgi tokių metų gerai jausdavausi bet kokiu oru.
– Kas nors iš varžovų nustebino?
– Gal kiek daugiau tikėjausi iš Roberto (Hartingo – DELFI). Tikėjausi, kad jis gali numesti diską arti 70 m. Kas dar? Ersanas Hadadi stiprus kaip niekad. Bet mano olimpinis rekordas išliko.
– Kodėl į Londoną neatsivežėte savo disko?
– Atsivežiau, tik kažkodėl jo neužregistravo ir neleido juo mėtyti. Diskus prieš varžybas atrenka, ir gal maniškis nepatiko. Bet diskų pasirinkimas čia buvo nemažas, su vienu bendrą kalbą radau.
– Jeigu parašysime, kad tai – paskutinis V. Aleknos sezonas, nepameluosime?
– Rašyti apie paskutinį sezoną dar siūlyčiau neskubėti (juokiasi – DELFI). Žinote, kaip būna: sezonas ateina, sezonas praeina... Nebūtų sveika taip staigiai mesti sportą – reikia tai daryti palaipsniui. Ką gali žinoti, galbūt kitais metais dar galiu ir pasportuoti. Galbūt ne tokiais krūviais, bet vis tiek. Kitais metais laukia pasaulio čempionatas. Jeigu jame dalyvaučiau, tai būtų jau dešimtos mano planetos pirmenybės. Kito sportininko, dalyvavusio šitiek čempionatų, nėra, todėl tai būtų šioks toks rekordas. Bet aš dar nežinau. Varžybų dar bus ir šį sezoną, tik olimpiada man paskutinė. Mano, kaip sportininko, misija olimpinėse žaidynėse jau baigta.
– Kaip apibendrintumėte penkerias savo žaidynes?
– Penkis kartus olimpinėse žaidynėse patekti į geriausių aštuntuką – rezultatas tikrai neblogas. O dar iškovoti du aukso ir vienas bronzos apdovanojimas. Sunku kam nors iš lietuvių bus pagerinti šiuos pasiekimus.
– Šeima jūsų pasirodymą vėl stebėjo iš namų, nors vaikai jau paaugę. Kodėl jų neatsivežate?
– Taip jau aš įpratęs – visada vienas. Man pačiam ramiau žinoti, kad visi laukia namuose.
– Anksčiau vaikams iš varžybų parveždavote medalį, kokios lauktuvės bus iš Londono?
– Apie tai dar nė nepagalvojau.