4300 neįgaliųjų sportininkų iš 161-os valstybės (įskaitant ir 13-a lietuvių) Rio de Žaneire jau antrą savaitę savo valia ir sugebėjimais stebina ne tik brazilus, bet ir visą pasaulį.
Ir nors tikrai ne visiems jų pavyksta pasiekti įspūdingus laikus ar rezultatus, būtent jie geriausiai įkūnija šių laikų olimpinių žaidynių tėvo Pierre de Coubertino žodžius: „Olimpiadoje svarbiausia yra ne laimėti, o dalyvauti. Gyvenime svarbiausias ne triumfas, o pastangos. Esminis dalykas – ne užkariauti, o kautis gerai“.
Taigi daugiausiai šlovės nebūtinai ir tikrai ne visada sulaukia tas, kuris pagerina pasaulio rekordą. Ir tai dar kartą buvo įrodyta. Vyrų 50 metrų laisvuoju stiliumi (S3) atrankos varžybų antrame plaukime kinas Wenpanas Huangas tapo naujo planetos rekordo autoriumi (40,51 sek.), tačiau visą Rio vandens sporto stadioną ant kojų pakėlė ne jis, o du paskutiniai link finišo besikapstę dalyviai – meksikietis Cristopheris Tronco (1:02,10 min.) ir Namibijos atstovas Gideonas Nasilowski (1:38,21 min.).
Jie gerokai atsiliko nuo plaukimo lyderių, kuriems net itin trumpoje distancijoje po finišo savo varžovų teko ilgokai palaukti.
Jei C. Tronco sienelę palietė praėjus kiek daugiau nei 20 sek. vėliau nei nugalėtojas, tai iš paskutiniųjų baseine kapanojęsis G. Nasilowski finišavo dar po beveik 40 sekundžių. Tačiau tiek jo paties, tiek publikos reakcija pagaliau įveikus distanciją galėjo priblokšti pirmą kartą parolimpines žaidynes įsijungusius žiūrovus – laimingas it čempionas namibietis emocingai plojo tiek sau, tiek jį palaikiusiems, o brazilai tribūnose, pakilę ant kojų, triumfavo kartu su juo.
Gideonas internautų iškart buvo pramintas „Amfibija iš Namibijos“ ir sulaukė neįtikėtino palaikymo.
„Rezultatas nebuvo tobulas, bet aš labiau rūpinausi tuo, kad nebūčiau diskvalifikuotas, nes, jeigu taip būtų nutikę, tai išeitų, kad aš net nedalyvavau parolimpiadoje, ir mano vardas nebūtų patekęs į istorijos puslapius kaip pirmojo Namibijos parolimpiečio plaukiko. Ar minėjau, kad aš tuo taip didžiuojuosi?
Norėčiau atsiprašyti už rezultatą ir už tai, kad neparvešiu medalio, kurio Namibija nusipelnė, bet aš atidaviau viską, ką galėjau. Aš įšokau ir plaukiau iš visos širdies, o minia į tai sureagavo. Tai buvo taip smagu, kad negaliu net nupasakoti.
Pirmiausia visus nuopelnus noriu atiduoti Dievui, taip pat padėkoti Nambijos tautai ir savo šeimai už palaikymą. Šis pasiekimas priklauso jums, o ne man. Aš – tik jūsų komandos draugas. Bijojau, kad nuvilsiu jus, bet labai džiaugiuosi, kad jūs didžiuojatės manimi.
Tam, kad įgyvendinčiau šią svajonę, atidaviau didelę dalį savo gyvenimo. Esu laimingas, kad jūs buvote viso to dalimi. Šiandien mes stovime pakėlę galvas ir juokiamės iš to, kas neįmanoma. Gal taip ir neatrodė, bet Namibija šiandien laimėjo. Ne visada medaliai yra viskas. Kartais kur kas svarbiau dvasia, kurią turi, ir galia padaryti pozityvią įtaką visam pasauliui.
Aš užėmiau paskutinę, 11-ą, vietą. 11-as geriausias plaukikas pasaulyje! Su tuo galiu susitaikyti ir gyventi“, – neįtikėtina pozityvumo doze socialiniame tinkle pasidalino G. Nasilowski.
