Konkūrų varžybose A. Petrovas ir jo žirgas po įveiktos pirmosios kliūties prieš antrąją sustojo ir baigė pasirodymą žaidynėse.
Žirgas nė neketino šokti per kliūtį, tad raitelis kėlė į viršų ranką ir signalizavo apie pasirodymo pabaigą.
Konkūrų varžybas pradėjo 74 raiteliai, 30 geriausiųjų pateks į antradienį vyksiantį finalą.
Paryžiaus olimpinių žaidynių jojimo varžybos vyko ypatingoje Prancūzijos vietoje – Versalio rūmų soduose.
51-erių A. Petrovas yra vyriausias Lietuvos sportininkas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Jis yra pirmas nepriklausomos Lietuvos konkūrininkas, startavęs olimpinėse žaidynėse. pirmąja raitele olimpiete liepos 30 d. tapo Justina Vanagaitė-Samuilė, su žirgu Nababu užėmusi 38-ąją vietą dailiojo jojimo varžybose.
Atšaukė atostogas
Vienas telefono skambutis birželio vidury akimirksniu pakeitė visus raitelio, konkūrų meistro Andriaus Petrovo šios vasaros planus. Žinia, kad perskirsčius kvotas jis gavo kvietimą į Paryžiaus olimpines žaidynes, buvo visiškai netikėta.
Andrius olimpinėje kvalifikacijoje rikiavosi trečias už brūkšnio. Pirmam atsarginiam dar būna vilčių, bet trečiam – negirdėtas dalykas. Teko skubiai iš atostogų atšaukti žirgą Linkolns.
Žirgų sportas olimpinėse žaidynėse 1900-aisiais debiutavo būtent Paryžiuje. Rungtyniavo tik konkūrų mėgėjai ir tik vyrai, be to, jie su žirgais šoko ne tik per kliūtis, bet ir į tolį. Raitelės olimpinėse žaidynėse debiutavo 1952 m. Helsinkyje. Nuo tada jos rungtyniauja vienodomis sąlygomis su vyrais. Žirgai yra vieninteliai gyvūnai, dalyvaujantys olimpinėse žaidynėse, – pristatant sportininkus skelbiami ir jų vardai.
Konkūrų varžybose raitelio ir jo žirgo tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai šioms varžyboms pastatytą kliūčių maršrutą. Kliūtys yra skirtingų formų, pločio bei aukščio. Viena kliūtis yra dviguba, dar viena – triguba, o sistema iš trijų ar dviejų šuolių laikoma viena kliūtimi.
Paryžiaus žaidynėse dalyvaus 74 konkūrų meistrai. Olimpinėse žaidynėse kliūčių aukštis 160 cm.
Leidžiama padaryti tam tikrą skaičių klaidų (pavyzdžiui, žirgas atsisako šokti per kliūtį), tačiau jį viršijus duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama, kiek laiko raitelis ir žirgas sugaišta ir kiek baudos taškų užsidirba, įveikdami maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, parodytą nuverčiant kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.
Nugali greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Konkūrų asmeninėse varžybose trisdešimt geriausiai pasirodžiusių raitelių patenka į finalą. Jis vyks rugpjūčio 6 d. Jeigu finale du ar daugiau sportininkų surenka po lygiai taškų, vyksta persirungimas. Jo metu aikštėje lieka mažiau kliūčių.