Alžyrietė I. Khelif kovoje dėl aukso vienbalsiu teisėjų sprendimu (5-0) pranoko Kinijos boksininkę Liu Yang.
I. Khelif pusfinalyje įveikė Tailando atstovę Janjaem Suwannapheng, ketvirtfinalyje – pranoko vengrę Anną Lucą Hamorį, o aštuntfinalyje per 46 sek. sulaužė italei Angelai Carini nosį ir privertė ją anksčiau laiko baigti kovą.
I. Khelif varžymasis olimpiniame moterų bokse sukėlė didžiulę kontroversiją.
Kritikos ir šmeižto banga
Imane Khelif vardą olimpinio bokso turnyro pradžioje linksniavo radikaliosios dešinės komentatoriai, politikai, prieš translyčius nusiteikę įtakingi veikėjai, sportininkė tebesulaukia daug kritikos ir patyčių internete: norinčiųjų pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir taip pakurstyti didesnio masto kultūrinį karą dėl lyties tapatybės netrūksta, rašė CNN.
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas, vėl siekiantis šio posto Donaldas Trumpas, verslininkas Elonas Muskas, rašytoja JK Rowling ir nuomonės formuotojas, imtynininkas Loganas Paulas – tik keli garsūs žmonės, nepraleidę progos pasisakyti.
„Pasižiūrėkite tai, o tada paaiškinkite, kodėl jums atrodo normalu, jog kitų pramogai vyras viešai smurtauja prieš moterį“, – socialiniame tinkle X parašė JK Rowling, taip dar paskatindama su I. Khelif lytimi susijusią dezinformaciją.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, ketvirtadienį lankiusi šalies sportininkus olimpiniame kaimelyje, sakė, jog akistata su Angela Carini „nebuvo lygi kova“.
Radikaliosios dešinės premjerė akcentavo nuo 2021 metų prieštaraujanti leidimui sportininkams, išsiskiriantiems „genetiškai nulemtomis vyriškomis savybėmis“, sporte varžytis su moterimis.
Tačiau nemažai sportininkų stojo į alžyrietės pusę. Paramą I. Khelif išreiškė Airijos boksininkė Amy Broadhurst, su ja kovojusi 2022 m. ir įveikusi ją pasaulio čempionate. A. Broadhusrt socialiniame tinkle X pasidalino bendra prieš 2022 metų kovą daryta nuotrauka su prierašu: „Prašyčiau, ta visa neapykanta tiesiog absurdiška“.
Šalintos iš pasaulio čempionato
I. Khelif nėra naujokė olimpiniame ringe: ji dalyvavo ir Tokijo olimpiadoje, tačiau kalnų ten nenuvertė – Imane suklupo ketvirtfinalyje ir liko per žingsnį nuo prizininkių pakylos.
Alžyrietė bei Taivano boksininkė Lin Yu-Ting buvo pašalintos iš pernai Indijoje vykusio pasaulio bokso čempionato. Iš Taivano atletės netgi buvo atimtas (svorio kat. iki 57 kg) iškovotas bronzos medalis po lyties testo rezultatų, kurie, anot Tarptautinės bokso federacijos, fiksavo nukrypimą nuo normos. Tiesa, testų rezultatų IBA taip ir nepaviešino.
IOC nepateikė išsamios informacijos apie kriterijus, kuriuos I. Khelif ir L. Yu-Ting atitinka, kad galėtų varžytis Paryžiuje ir Tokijuje, tačiau pabrėžė, kad boksininkių pasuose nurodyta, jog jos yra moterys ir jokių teisinių kliūčių joms varžytis moterų bokse nėra.
JAV nevyriausybinė žiniasklaidos stebėsenos organizacija GLAAD, ginanti LGBT+ teises, bei „InterACT“ (interseksualaus jaunimo teises ginanti organizacija) rugpjūčio 3 d. išplatino pranešimus teigdamos, kad I. Khelif yra moteris, kuri nėra translytė, taip pat nėra identifikuojama ir kaip interlytė.
Paskelbtuose pranešimuose organizacijos tvirtina, kad I. Khelif turi lytinio vystymosi sutrikimų (angl. differences of sexual development (DSD)). Turėti DSD nėra tas pats, kas būti translyčiu.
Lyties vystymosi sutrikimai (DSD) – tam tikros su genais, hormonais ir reprodukciniais organais susijusios būklės. Pavyzdžiui, moters organizmas natūraliai gamina daugiau testosterono nei norma.
Lyties vystymosi sutrikimai pradeda ryškėti tik brendimo laikotarpiu, kai pradeda ryškėti antriniai lyties požymiai, pavyzdžiui, veido plaukuotumas, krūtys ar kiti konkrečiai lyčiai būdingi kūno formų pokyčiai.
Tiksliai suskaičiuoti, kiek žmonių turi lyties vystymosi sutrikimų, labai sunku – labai daug jų pragyvena visą gyvenimą net neįtardami jų turintys. Mokslininkai sako, kad su tam tikrais lyties vystymosi sutrikimais gimsta vienas iš 50 žmonių.
Be to, lyties vystymosi sutrikimų turintis asmuo gali turėti bet kurią lyties tapatybę.
Kas žinoma apie lyties tinkamumo testus?
Tokios organizacijos kaip „Human Rights Watch“ jau ne kartą kėlė klausimų dėl lyties testų, argumentuodamos, jog tokie tyrimai pažeidžia pagrindines žmogaus teises į privatumą ir orumą.
Testų rezultatai, dėl kurių, kaip teigia prieštaringai vertinama Tarptautinė bokso federacija (IBA), 2023 metais I. Khelif ir boksininkė Lin Yu-ting (Taivanas) buvo diskvalifikuotos, yra konfidencialūs, tad nėra žinoma, dėl kokių priežasčių praeitais metais sportininkės negalėjo kovoti.
Sportininkės, pasižyminčios lyties vystymosi sutrikimais, dažnai privalo atlikti minimus testus (svarbu pažymėti, kad I. Khelif niekada nesakė jų turinti).
Prieš Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pristatė naujų su lyties vystymosi sutrikimų turinčiais sportininkais susijusių taisyklių ir reguliavimo priemonių.
IOC taisyklės numato, jog tokiais atvejais priimamas vienintelis sprendimas – įtrauktis, o lyties vystymosi sutrikimų turintys sportininkai iš moterų varžybų gali būti pašalinti tik tais atvejais, kai kyla akivaizdžių sąžiningos konkurencijos ar saugumo problemų.
Ir penktadienį IOC pakartoto, jog visi bokso rungtyje dalyvaujantys sportininkai „laikosi tinkamumo varžyboms ir dalyvavimo taisyklių, taip pat paiso ir taikomų medicininių nuostatų“.
IOC atstovas Markas Adamsas pridūrė suprantąs dėl testų, sąžiningos konkurencijos ir saugumo kilusius klausimus: „Visi norėtų, kad būtų galima tai labai aiškiai nustatyti, bet tai ne tas atvejis, kai galima sakyti, jog čia balta, o čia – juoda. Paaiškinimo neturi nei mokslininkų bendruomenė, nei kas nors kitas“.
Ar lyties testai sporte nauja praktika?
Moterų kūno priežiūra sporte – nėra nauja praktika. Sisteminiai medicininiai tyrimai vykdomi nuo maždaug 1936 metų olimpinių žaidynių Berlyne.
1966 metais Europos lengvosios atletikos čempionate Budapešte trijų moterų gydytojų komisija apžiūrinėjo ir vertino sportininkių lyties organus ir antrinius lyties požymius. Tokie tyrimai buvo praminti „nuogalių paradais“.
Visuotinių lyties testų atsisakyta tik paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, tai padarė dauguma didžiųjų sporto organizacijų (Tarptautinis olimpinis komitetas tą padarė 1999 metais). Dabar vertinami tik pavieniai atvejai.
800 metrų bėgimo rungtyje du kartus olimpine čempione tapusi Caster Semenya, natūraliai turinti didesnį testosterono kiekį, nulemtą lyties vystymosi sutrikimų, visada buvo tokių diskusijų epicentre. Nuo 2019 metų pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos taisykles jai draudžiama dalyvauti tam tikrose varžybose, jeigu nevartoja testosterono kiekį mažinančių vaistų. Šiais metais ji tęsia kovą su federacija Europos žmogaus teisių teisme.
Pastaruosius kelerius metus sporto pasaulyje vis daugiau diskutuojama apie sportininkių kūną. Lengvosios atletikos, dviračių sporto, plaukimo ir regbio vadovybės ėmėsi griežtinti taisykles, iš moterų rungčių diskvalifikuojančias vyrišką brendimą patyrusias atletes.