Sprendimas priimtas po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pasakė TOK nariams, kad prašys kito Prancūzijos ministro pirmininko suteikti finansinę „garantiją“ dėl žaidynių organizavimo.
Prancūzija yra vienintelė kandidatė surengti žaidynes, tačiau dėl finansavimo kilo abejonių, nes po neseniai vykusių pirmalaikių rinkimų dar nesudaryta nauja vyriausybė.
Vėliau numatoma, kad teisė rengti 2034 metų žaidynes bus suteikta Solt Leik Sičiui (JAV).
TOK vykdomasis komitetas dar birželio mėnesį rekomendavo pritarti abiem paraiškoms dėl žaidynių organizavimo, tačiau sprendimus turi patvirtinti visų TOK narių susirinkimas.
Paskutinį kartą Prancūzija Žiemos olimpines žaidynes rengė 1992 metais Albervilyje – šias žaidynes sportininkai prisimena ne itin maloniai dėl įvairių sunkumų. 2030-ųjų metų Žiemos olimpinės žaidynės šaliai bus ketvirtosios.
Šį kartą Olimpinės žaidynės bus padalytos keliems žiemos sporto centrams Prancūzijos Alpėse, nes TOK vis dažniau nori išskaidyti žaidynes, jei tai padeda sumažinti išlaidas ir padidinti tvarumą.
2026 metų Žiemos olimpiada vyks Milane ir Kortina d’Ampece (Italija).
Solt Leik Sityje Žiemos olimpinės žaidynės vyko 2002 metais, o korupcijos skandalas dėl paraiškų teikimo, kai TOK nariai buvo apkaltinti ėmę kyšius iš JAV pareigūnų, suvaidino svarbų vaidmenį keičiant TOK paraiškų teikimo taisykles.
Užuot lankęsi įvairiose skirtingose vietose, pretenduojančiose rengti žaidynes, TOK vykdomasis komitetas privilegijuotos paraiškos statusą suteikia tik vienai paraiškai.
Taip yra ir dėl to, kad sumažėjo vietų, norinčių rengti žaidynes.
Paryžiaus vasaros žaidynės prasideda penktadienį. Los Andželas (JAV) rengia 2028-ųjų, o Brisbenas (Australija) – 2032 metų vasaros Olimpines žaidynes.
