– Gediminai, belgai grupių varžybose buvo gal kiek nuobodoki, kartais apskritai atrodė neaišku, kodėl jie taip gerai vertinami ir aukštinami. Kas pasikeitė jų žaidime atkrintamosiose varžybose?
– Manau, Belgijos rinktinė tiesiog neatskleidžia visų kortų. Daugelis aštunfinalius laimėjusių komandų grupių etape neatskleidė mums geriausių savo žaidimo elementų ir belgai turbūt yra ryškiausias pavyzdys. Jie matė, kad savo grupėje susitvarkys, galbūt naudodami ne pusę jėgos, bet 70–80 proc., ramiai laimėjo visas trejas rungtynes. Dabar jie ėmė jautį už ragų. Man tai nebuvo netikėta, nebuvau nurašęs Belgijos rinktinės, galvojau, kad ji tikrai turėtų driokstelėti.
– Pakalbėkime apie artėjančius ketvirtfinalių susitikimus. Penktadienį – pirmos dvejos rungtynės. Ko gero, prieš čempionatą kiekvienas mūsų turėjome ne vieną favoritą ar bent jau tas komandas, kurias daugiau ar mažiau palaikome. Keturi iš penkių mano favoritų susitinka jau penktadienį. Pirmosios rungtynės – Prancūzija ir Vokietija. Turėtų būti labai įdomu.
– Taip, tai bus klasikinės, fantastiškos rungtynės, ir net neaišku, ką pasirinkti iš šios poros. Šiame čempionate savo žaidimu man labiau imponuoja prancūzai: įspūdinga saugų linija, solidus gynėjų žaidimas, puolėjas Karimas Benzema tiesiog spindi mušdamas įvarčius ir atlikdamas perdavimus. Bet turbūt žinote tą citatą, kad futbolas – tas žaidimas, kurį 90 minučių žaidžia 22 vyrai ir laimi vokiečiai. Vokietijos rinktinė suranda būdų, kaip nugalėti, todėl intriga išlieka – 50 ir 50 proc.
– Vokiečiai, ko gero, žaidžia drausmingesnį futbolą, prancūzai – jauni, jų žaidime yra daugiau chaoso, kuris kartais padeda laimėti, kartais – ne. Brazilija ir Kolumbija – dvi Pietų Amerikos šalys. Kolumbiečiai ilgą laiką buvo greta pirmaujančių planetos reitingo lyderių ir, ko gero, neatsitiktinai. Ko galima tikėtis iš šios akistatos?
– Visų pirma, turbūt reikėtų tikėtis, kad brazilai pagaliau sužais geras rungtynes šiame čempionate, nes nelabai ką reiškė pergalė prieš Kamerūną. Taip, laimėta dideliu rezultatu, žaidžiant galbūt geresnį žaidimą, bet tos rungtynės Kamerūnui tiesiog nieko nebelėmė. Brazilai dar nėra įjungę visų pajėgumų, galbūt reikia laukti, kad jie tai padarys ketvirtfinalyje. Jei nepadarys, tikėtina, kad Jamesas Rodriguezas su kompanija gali patekti ir į pusfinalį. Tai visiškai neturėtų nustebinti.
– Šeštadienį išvysime kitas dvejas ketvirtfinalių rungtynes – Argentina susitiks su Belgija. Belgų strategas sako, kad jie nėra favoritai akistatoje su Argentina. Kita vertus, tiek daug talentingų žaidėjų prieš tokią pačią talentingą Argentiną. Ko laukti?
– Visų pirma, turbūt reikėtų laukti fejerverkų. Iš tikrųjų abi komandos yra atakuojančios, manau, reikia laukti įvarčių ir labai atkaklios kovos, stulbinančių asmeninių pasirodymų – Leonelio Messi, Angelio di Marios, Edeno Hazardo, Kevino de Bruyne. Manau, tie žaidėjai tikrai spindės ir bent vieną tų pasirodymų mes prisiminsime artimiausius kelerius metus.
– Ir turime paskutinę ketvirtfinalio porą – Olandija ir Kosta Rika. Atrodo, kad olandams kelias į pusfinalį jau atviras. Ar Kosta Rika dar gali ką nors nustebinti?
– Visada viskas įmanoma, šis čempionatas tai įrodo. Nors, tiesą sakant, pasižiūrėkime į aštuntfinalius. Juos laimėjo visos aštuonios grupių laimėtojos, tai iš esmės staigmenų aštunfinaliuose kaip ir neturėjome, tad galbūt kokią nors staigmeną pateiks ketvirtfinaliai? Kosta Rika – labai simpatiška, drausminga komanda, demonstruojanti valią, bet aš manau, kad jie savo šovinius jau iššaudė.
Kita vertus, niekada negali žinoti, tai bus ketvirtfinaliai, bus didžiulė įtampa ir ji kausto netgi labiausiai patyrusius žaidėjus, netgi tokius, kaip Robinas van Persie ar Arjenas Robbenas. Procentų skirčiau nedaug, gal 10, bet jie išlieka Kosta Rikos pusėje.
– Gediminai, jei apibendrintume aštuntfinalių kovas, kokį futbolą matėme? Praktiškai visos aštuntfinalių kovos buvo vertos finalo?
– Taip, matėme daug gero futbolo. Gal ne visos vertos finalo, bet iš tikrųjų rungtynės buvo labai atkaklios. Pastebėjau, kad futbolas tampa vis greitesnis, daugiau fizinės jėgos, bet bent jau šiame čempionate matome, kad komandos žaidžia atsargiai, laukia ir visus šliuzus atidaro pačioje rungtynių pabaigoje.
Iš tikrųjų matėme rungtynių, kur nebuvo įvarčių iki pratęsimo ar varžybų pabaigos ir tik tuomet viskas pasipildavo. [...] Nors ir karšta, komandos turėtų būti pavargusios, bet sugeba įjungti tą aukštesnę pavarą ir žaisti pratęsimus, mušti baudinius, matėme puikias baudinių serijas.
– Lieka aštuonios komandos. Gal pasigendate kažkurios, kuri nepateko į šį etapą?
– Taip, aštuntfinalius laimėjo tos komandos, kurios turėjo laimėti. Grupių laimėtojai įrodė savo pranašumą, o netikėtumai buvo čempionato pradžioje. Ispanija – didžiausias netikėtumas daugeliui. Man asmeniškai labai didelis netikėtumas buvo prastas Italijos žaidimas, o atradimas – Kosta Rika ir jos pirmasis ketvirtfinalis, ypač turint omenyje, kad ši komanda žaidė mirtininkų grupėje. Visa kita daugiau mažiau logiška ir suprantama.