Baudinį įmušę žaidėjai džiaugiasi.
Tačiau nervai gali pakišti koją netgi talentingiausiam futbolininkui, ir pasaulio futbolo čempionate sulaukus antro varžybų etapo, strategai nagrinėja baudinių mušimo psichologiją.
Jiems taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į Batho universiteto tyrimą, kurį atliko sporto tyrinėtojas Kenas Bray. Jis tvirtina sukūręs tobulą baudinio smūgį, kuris prasideda nuo regis akivaizdaus dalyko – kamuolio smūgiavimo į taškus, esančius už vadinamų vartininko „nardymo“ ribų.
„Kalbame apie maksimalius atstumus, kuriuos gali pasiekti vartininkas, šokdamas ginti vartų. Jeigu galėtumėte mušti kamuolį už jo pasiekimo ribų, tuomet jums pasisektų beveik 100 proc. atvejų“, - sakė studijos autorius iš Batho universiteto K. Bray.
Tačiau, pasak jo, vien to nepakanka. Jo teigimu, kiekvienas treneris dar prieš rungtynes turėtų atrinkti penkis futbolininkus, kurie muštų baudinius. Jei po 120 minučių komandos tebėra aklavietėje, kiekvienas iš šių žaidėjų turėtų būti pasirengęs lemtingiems smūgiams.
K. Bray taip pat nepritaria visuotinai priimtam įsitikinimui, kad pirmas baudinį turėtų mušti geriausiai tai darantis žaidėjas.
„Argumentas tas, kad mažiau patyrę žaidėjai labiau nervinasi bei nerimauja ir demonstruoja blogesnę techniką. Taigi leidę jiems anksčiau mušti baudinį, minimaliai sumažinsite periodą, kurį jiems tenka laukti ir per kurį jų jaudulys vis didėja. Taigi mažiau patyrę – pradžioje, labiau patyrę – pabaigoje. Paprastai tai duoda geresnį rezultatą“, - teigė K. Bray.
Kai kurie treneriai mano, kad mokytis mušti baudinius neverta, nes per treniruotes neįmanoma pajusti tokios įtampos, kokia tvyro per tikras rungtynes. Tačiau K. Bray su tuo nesutinka.
Jis lygina Nyderlandus, kurių futbolininkai įmuša tik vieną iš penkių baudinių, su Vokietija, kurios baudinių įmušimo procentas siekia 83.
Šie žaidėjai sutinka, kad visa paslaptis susijusi su skaidria galva, taikymusi į „nepasiekiamą zoną“ ir tvirtu nusistatymu.
„Tą dieną aš mušiau kamuolį dešine koja ir taikiausi į dešinę pusę“, - sakė futbolininkas Lee Smithas.
„Iš tikrųjų išsirinkau tašką, į kurį taikiausi. Laimė, man pavyko“, - sakė kitas žaidėjas Nathanas Bryeris.
Nickas Croucheras sako, kad vartininkas turi pasitelkti bet kokias gudrybes, kad sutrikdytų baudinį mušančius futbolininkus.
„Kai žaidėjas eina mušti baudinio, laikau kamuolį savo rankose, taigi jam reikia ateiti jo pasiimti. Kai jie eina atgal, aš šiek tiek išeinu į priekį, taigi teisėjas turi pasakyti, kad atsistočiau ant linijos. Reikia, tiesiog, įsijausti į žaidėjų galvas“, - pasakojo vartininkas Nickas Croucheris.
Per pastarąsias penkerias pasaulio futbolo pirmenybes 11 metrų baudiniais buvo nustatyti du čempionai. Daugeliui italų fanų 1994 metais rungtynėse su Brazilija Roberto Baggio neįmuštas baudinys tapo juoda dėme jo puikioje karjeroje.
K. Bray sako, kad šių metų čempionato treneriai laisvai gali su juo susisiekti ir pasikonsultuoti, kaip išvengti širdies skausmo mušant baudinius.