5:0 prieš Saudo Arabiją, 3:1 prieš Egiptą – kol kas pasaulio pirmenybėse Stanislavo Čerčesovo auklėtinių akcijos kyla taip pat nenumaldomai, kaip prieš turnyrą smigo žemyn.
A grupėje rusai jau gali būti ramūs: tik realybėje neįtikėtini matematiniai skaičiavimai skiria juos nuo planetos čempionato atkrintamųjų varžybų, kuriose rinktinė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo dar nežaidė nė sykio.
Nors antradienį rezultatas buvo kuklesnis nei varžybų atidarymo dieną, Rusijos ekipa kokybės kartelę stumtelėjo aukštyn. Mat šįkart žaisti teko nebe su Saudo Arabija, priminusia duris supainiojusį ir netyčia iš užkulisių į sceną viduryje spektaklio įgriuvusį pagalbinį darbininką.
Dar nesibaigus rungtynėms Krestovskio stadionas skandavo „šaunuoliai“, ir šeimininkai išties nusipelnė aplodismentų.
Pirmame kėlinyje abi komandos žaidė simpatišką futbolą, keisdamosis atakomis be didesnių „kūrybinių atostogų“. Bet ir be rimtų progų, kadangi priešininkai gynėsi taip pat solidžiai.
Balansą pakeitė kurioziškas Egipto rinktinės kapitono Ahmedo Fathi įvartis į savo vartus iškart pertraukos. Afrikos vicečempionai buvo priversti atsiverti, o tai argentiniečio Hectoro Cupero, kurio treniruojamos komandos visada garsėdavo pirmiausia gynyba, auklėtiniams kainavo brangiai.
Tūkstančiai Egipto sirgalių tribūnose sustingę it mumijos stebėjo, kaip vos per 3 minutes kamuolį į tinklą dar du kartus pasiuntė Denisas Čeryševas ir Artiomas Dziuba.
Ant vejos po traumos sugrįžusio Mohamedo Salah realizuotas 11 m baudinys nebeįkvepia vilčių jo tautiečiams – Egiptui pasaulio čempionatas jau iš esmės baigtas.
Po nuolatiniais klupinėjimais nužymėtų pastarųjų metų Rusijoje buvo nemažai nuogąstaujančių, kad toks likimas gali ištikti turnyro šeimininkus.
Kadaise Sankt Peterburgas pirmasis išvydo pasaulinio masto operos, baleto, literatūros šedevrus. Futbolo „Faberge“ kiaušinis dar neišridentas – dvi pergalės įpūtė optimizmo, bet neapakino.
„Matome pasaulio čempionate daug nelauktų rezultatų. Rusijos rinktinė – vienas iš tokių netikėtumų, – DELFI sakė sporto apžvalgininkas Borisas Levinas. – Pirmą užduotį ji įgyvendino, niekas jos su žemėmis nebemaišys. Bet rimčiausi egzaminai – dar priešaky. Po jų ir matysime, ar išties Rusija tapo stipresnė, ar tiesiog priešininkai iki šiol buvo silpni.“
Grupės varžybas kitą savaitę rusai užbaigs dvikova su Urugvajumi. Nors rungtynės nebus gyvybiškai svarbios, jos turėtų parodyti, ko iš tiesų verta Rusijos komanda, mano sport24.ru žurnalistas Danila Ignatovas.
„Sąžiningai kalbant, mūsų grupė – gana lengva. Nors manėme, kad net su tokiais varžovais bus problemų. Bet Saudo Arabija – išvis silpna, bandė žaisti kaip „Barcelona“, bet nieko jiems neišėjo, dviejų tikslių perdavimų iš eilės nesugebėjo atlikti. Egiptas – šiek tiek stipresnis, bet irgi žaidė neypatingai, Mo Salah akivaizdžiai dar nepasiekęs geros sportinės formos. Ir mums pasisekė, kai krito juokingas pirmas įvartis. Jeigu su Urugvajumi sužaisime lygiosiomis ar laimėsime, tuomet jau bus kuo džiaugtis“, – kalbėjo žiniasklaidos atstovas.
Jo kolega Antonas Matvejevas taip pat nemato pagrindo euforijai.
„Mažai kas tikėjo šita rinktine. Kol kas ji tiesiog padarė tai, ką privalėjo – išėjo iš tikrai silpnos grupės. Visi vaikinai – šaunuoliai, treneris – taip pat. Tačiau nereikia pervertinti šio rezultato, švęsti nėra ko. Rusija tikrai netapo aukščiausio lygio komanda“, – svarstė žurnalistas.
Prieš pasaulio čempionatą Rusijos spauda kibirais liejo karčius žodžius ant S. Čerčesovo galvos – pastarasis tapo blogiausiu treneriu rinktinės istorijoje, kuomet nacionalinė komanda nelaimėjo 7 draugiškų rungtynių iš eilės.
Sėkmingas startas namų pirmenybėse gali išgelbėti 54-erių specialisto kailį ir garsiuosius ūsus.
„Šimtas procentų, kad Čerčesovas po čempionato liks prie rinktinės vairo. Prieš tai jis buvo vienas nemėgstamiausių trenerių per visą rinktinės istoriją. Jo pirmtakus Leonidą Sluckį, Dicką Advocaatą ar Guusą Hiddinką visi mėgo ir palaikė. O Čerčesovo niekas nemylėjo. Dabar jis – karalius, užčiaupė burnas kritikams. Atrodo, jis viską statė ant vienos kortos – arba laimės ir išeis nugalėtoju, arba pralaimės ir neteks visko. Bendraudamas su visuomene jokių atsitraukimo kelių jis nesistengia nusitiesti, nesistengia patikti, laiko save viršesniu už kitus. Ne visiems futbolininkams tai priimtina“, – pasakojo D. Ignatovas.
Žurnalistai abejoja, ar ilgai puikuotis karūna galės S. Čerčesovas. Aštuntfinalyje rusams reikės kautis su B grupės komandomis, kurios atrodo pernelyg grėsmingai.
„Galvoti apie kažkokį „planą maksimum“ nebūtų rimta. Aštuntfinalyje turbūt teks žaisti su Portugalija arba Ispanija. Būkime realistai, šansų bus mažai. Stebuklų stebuklas būtų žengti dar vieną žingsnį“, – vertino A. Matvejevas.
„Prieš čempionatą visi komandą nurašė, todėl psichologiškai jiems buvo sunku. Net jei nieko neskaitai, negirdi ir nematai, vis tiek visuomenės nuotaikas perduoda draugai ar pažįstami. Dabar žaidėjams palengvės. Jeigu su Ispanija ar Portugalija būtų reikėję susitikti prieš savaitę, tikimybė laimėti būtų 0,1 proc. Dabar – šiek tiek didesnė. Pažiūrėsime“, – atsargus buvo B. Levinas.